Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.
Ekonomistai atviri: žmonės patys leidžiasi mulkinami – jei pirkėjai būtų principingi ir tokių prekių nepirktų, verslai nori nenori kainas turėtų mažinti. O maistas Lietuvoje, nepaisant elektros ir naftos kainų mažėjimo, paskutinį mėnesį brango labiausiai nuo pat pavasario.
Nors anksčiau aušinimo skysčio bakelį automobiliui galėjote nusipirkti už keliolika eurų, dabar lentynoje galite rasti ir už 29 eurus. Žieminis langų skystis kainuoja dvigubai ar net triskart brangiau nei prieš metus – 10 ar net 15 eurų. Dar labiau šokiruoja toks radinys. Už paprasčiausių ledukų – šaldyto vandens – kilogramą prabangesnė parduotuvė plėšia aštuonis eurus. Tikriausiai ir dėl to kalta brangi nafta ir elektra?
Štai, ir dešrelių kilogramą įmanoma nusipirkti už 30 eurų, o neseniai už jas prašė net ir 38. Nors paprastos lašišos galima rasti už keliolika eurų, pasūdę produktą gamintojai jau prašo kone 40 eurų už kilogramą. Panašiai tiek prekė brangsta ir už tai, kad kažkas pašalino kaulus ir odą:
„Kainuodavo apie 6 eurus, dabar 15 jau. Trigubai. Apie kavą.“
„Dabar penki eurai – dvigubai. Tualetinis popierius. Ko čia, pas mus miškų mažiau yra?“
„Medienos kaina – ar tuos medžius laisto kuo nors, dujom, nafta, kad pabrango?“
O štai varškę žmonės jau praminė auksine:
„Kad ir pieno produktai. Varškės kaina kilogramo, aš nežinau, vos ne 7 eurai.“
Netgi daugiau nei septyni. Atėjo laikai, kai varškė tapo brangesnė už mėsą.
„Kilogramas gerai žinomo prekės ženklo varškės 9 proc. kainuoja 9 eurus. Kai mėsa, kiaulienos kumpis – 4,25 euro. Tai labai keistas vaizdas vartotojui“, – teigia Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas.
Pieno produktų kainos ekspertus itin stebina. Viena vertus, žaliava brango 60 procentų, tad kainų šuolius galima paaiškinti. Tačiau Lietuvos lentynose atsiranda gaminių iš Lenkijos ar net Italijos, kurie yra pigesni už lietuviškus.
„Kodėl pas mus, mūsų gamintojų kaina lietuviams didesnė? Turbūt atsakymas – verslo logika. Jei pirkėjas perka, tai kodėl to nedaryti“, – komentuoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
O ir vien per spalį maisto kainos padidėjo trimis procentais – tai didžiausias ūgtelėjimas nuo pat pavasario. Sunkiai paaiškinimą tam randa ir ekonomistai.
„Klausimas, kodėl Lietuvoj tas šuolis buvo toks didelis. Aišku, Lietuvoj kainos buvo istoriškai žemos, bet turėti trečdaliu didesnes kainas. Norisi, kad ir valdžios atstovai duotų atsakymą, nes kiek toks augimas yra tvarus“, – kalba T. Povilauskas.
Gyventojai piktinasi tokiomis kainomis:
„Naudojasi žmonėmis, paprasčiausiai.“
„Ir dažniausiai meluoja. Būna akcija, pastebėjau, kad būna beveik ta pačia kaina.“
„Neperka, o parduotuves naujas stato. Marijampolėj, atrodo, ant kiekvieno kampo ir dar stato.“
„Kanelė kainuoja 1,1 euro, įsivaizduojat? Jai daug darbo nėra, patys žmonės, matyt, esam išlepinti ir išlepinom pardavėjus. Jeigu nepirktum, jie tokiom kainom nepardavinėtų.“
„Jeigu mėgstu tą pieną, aš jį ir pirksiu, nesvarbu, kad pabrango. Gal aš jo mažiau gersiu, bet vis tiek gersiu. Kaip tu paskirstai tuos pinigus.“
„Aš labai vertinu žmonių darbą, pastangas ir esu pasiryžusi už tai sumokėti. Man labai svarbu, kur rankų gamybos dalykai, laisvai bėgiojančių vištų kiaušinis.“
„Nebūtinai pirkti tokius brangius, yra ir pigesnių.“
Kainų stebėjimo portalo „Pricer“ atstovai taip pat neabejoja, kad dalis verslų naudojasi proga papildomai užsidirbti.
„Turės šituos kainų iškrypimus tvarkyti, jei nenorės prarasti pardavimų“, – tikina P. Čepkauskas.
Sostinės Benedikto turguje ateina daugiau sau leisti galintys pirkėjai. Kilogramas duonos čia kainuoja šešis eurus. Per pusmetį pabrango euru.
„Čia yra naminė duona, žmonės daro ją ekologišką, be jokių priedų, vien dėl to didesnė kaina“, – teigia pardavėjas-konsultantas Darius.
Ir pieno produktų, ir mėsos, žuvies kilogramo kaina čia dažnai sukasi apie 20 eurų.
„Sumažėjo žmonių, bet ateina žmonės“, – sako Darius.
Pieno produktus gaminanti Ilona pasakoja, kad pastaruoju metu kainas kėlė maždaug penktadaliu.
„Mano asortimentą sudaro smulkieji ūkininkai, juos ypač palietė kainų kilimas, elektros, kuro kainų“, – tvirtina „Pieno namų“ savininkė Ilona.
Savininkė neigia svarstymus, kad kainas kelia daugiau nei būtina.
„Tikrai nėra pasipelnymo. Man kartais net gaila atvežančių prekes ūkininkų, kaip jie sunkiai dirba ir taip nedrąsiai, kartais po kelis centus brangina kainas, kai išlaidų kaštai kelis kartus padidėjo“, – sako Ilona.
„Ir pirkėjas vis dar neduoda ryžtingo sprendimo: „žiūrėkit, kaina per didelė, ieškom alternatyvų, aukštų kainų produktų nebeperkam“. Pirkėjai turi irgi savo elgesiu rodyti, tada reaguos ir pardavėjai“, – tikina T. Povilauskas.
Spalį labiausiai brango daržovės. O metinė infliacija, po rekordinio rugsėjo, pakrito puse procento, tačiau tebeviršija 23 procentus. Ženklesnio kainų sumažėjimo ekspertai artimiausiu metu neprognozuoja.
