Padaugėjo verslų, sprendžiančių išlikimo klausimus, užsidarinėjančių ir atleidžiančių darbuotojus: pasipylė bankrotai. Pernai jų skaičius Lietuvoje augo, o štai kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sumažėjo. Pasak ekonomistų, blogiausia dar priešaky: dėl priklausomybės nuo išbrangusių žaliavų, metalo, energetinių išteklių bankrutuojančių įmonių skaičiai Lietuvoje gali ir toliau pūstis. O didžiausia rizika – statybų ir gamybos versle.
Metalų, ir kitų gamybai reikalingų žaliavų kainos aukštos, tačiau darbas Panevėžio „Lietkablelio“ bendrovėje nestoja.
Ten toliau tempiama ir sukama viela, kuri vėliau virsta automobilių laidais, statybiniais kabeliais ar buitinės technikos dalimis. Tačiau, bendrovės atstovai neslepia: iššūkių ir problemų jiems netrūksta.
„Kaina buvo pakilusi 50 procentų, vario net 70 procentų. Turim nuolatines derybas su mūsų klientais, nes kainos… Mes tikėjomės, ir šiaip buvo tikimasi, kad kainos augs ne taip drastiškai. Arba bent jau ne taip kažkada stabilizuosis“, – sako „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Grigaliūnas.
Bendrovė brangina savo produkciją, taupo, stengiasi automatizuoti gamybą.
„Galutiniame rezultate tas kainų kilimas pereina vartotojui, kuris perka produkciją. Apskritai ieškome būdų, kaip likti rinkoje, kaip būti konkurencingesniais. Įsigijom robotus, kurie pakeičia darbuotojus. Bandom ir elektros energiją žiūrėti. Šiluminę energiją be abejonės stipriai pabrangusi“, – kalba S. Grigaliūnas.
Ne visas verslas taip sėkmingai dorojasi su problemomis. Rizikų valdymo bendrovė „Coface“ suskaičiavo praėjusių metų bankrotus. Jų Lietuvoje daugiau nei užpernai: iš viso 817 bankrotų per 2021-uosius metus. Pramonininkai teigia, kad užsidarė daugiausia paslaugų sektoriaus įmonių. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje, Estijoje situacija skiriasi. Ten bankrotų skaičius priešingai – mažėjo.
„Tas bankrotų skaičiaus didėjimas jis buvo susijęs su išmokomis pandemijos metu, tos įmonės ilgiau laikėsi, tikėjosi gauti daugiau pajamų ir pasibaigus pandeminiam laikotarpiui, jie nusprendė deklaruoti savo bankrotą“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Daugelis įmonių gavusios valstybės paramą, tiesiog sugebėjo išgyventi ilgiau nepaisant to, kad sisteminių problemų turėjo prieš pandemiją, o pandemija tik pagilino. Tai padėjo joms išgyventi ilgiau, bet ilgainiui teko bankrutuoti“, – teigia „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vienas problemas keičia kitos. Jei pernai bankrotų skaičius Lietuvoje augo dėl pandemijos pasekmių, tai šiemet verslui gali tekti užverti duris dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ir šiemet stebi bankrotų skaičiaus augimą. Iki gegužės antrosios tarnyba Lietuvoje užregistravo 438-is juridinių asmenų bankroto procesus, pernai per tą patį laikotarpį jų registravo perpus mažiau.
Nors galutinis metų rezultatas dar neaiškus, anot pramonininkų, bankrotų skaičius Lietuvoje 2022-ųjų pabaigoje gali būti dar didesnis nei 2021-ųjų.
„Trečią, ketvirtą ketvirtį mes matysime tas problemas ir tikėtina, kad tas skaičius augs. Dėka energetikos išteklių, kurie nustums visą pramonę truputį į užribį, tada tie patys darbo kaštai, karas Ukrainoje. Nelabai, kas nori investuoti į Lietuvą, kai mes esame šalia konflikto ribos už 600 km vyksta kariniai veiksmai“, – tikina V. Janulevičius.
„Bankrotų bus. Kai kurios įmonės, kurios buvo priklausomos nuo Rusijos, nuo Ukrainos, jos gali nespėti, nesugebėti persiorientuoti į kitas rinkas. Gali būti tokių įmonių, kurios labai brangusių žaliavų, energetinių išteklių, neapsidraudusios buvo nuo tokių kaštų kilimo, irgi gali susidurti su mokumo problemomis“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Bankroto rizika didesnė gamyboje, statybų versle.
„Tie kanalai, kuriais buvo importuojamos žaliavos užsidarė. Rusijos ir Baltarusijos tiekėjai“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Nors dalis verslo pateko į nepavydėtiną situaciją, pasak ekonomistų, didesnis bankrotų skaičius labai didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturės. Užsidarius vienai bendrovei, jos vietą užima keletas kitų.
„Ten, kur įmonės negali savęs realizuoti Rusijoje, bus tikrai bankrotų, bet nėra jokios problemos, nes mes tuo pačiu matome registruojamas naujas įmones, jų yra gerokai daugiau nei tų bankrutuojančių. Tokia įmonių kaita yra natūrali. Kapitalas juda kitur, kur yra daugiau galimybių, kur galima rasti darbuotojų“, – kalba N. Mačiulis.
„Coface“ duomenimis, pagal nemokių įmonių dalį Lietuva du kartus lenkia Latviją ir triskart – Estiją.
