Švedų prekybos tinklai sukūrė vis dar Rusijoje dirbančių užsienio verslų gėdos lentą. Prie jų prekių lentynose pradėjo kabinti informacines lenteles, kuriose rašo, kad to produkto gamintojai vis dar netiesiogiai remia Rusijos režimą toliau ten dirbdami.
Visuomenininkai, ir netgi premjerė Ingrida Šimomytė, ragina Lietuvos prekybininkus pasekti švedų pavyzdžiu, tačiau šie atkerta, kad jų rankos surištos.
Šalia kai kurių prekių, pavyzdžiui, ypač populiarių šokoladinių sausainių „Oreo“, kabo lentelės, kad šis prekės ženklas priklauso įmonei „Mondelez International“. O įmonė yra Ukrainos juodajame sąraše, nes dar neuždarė filialų Rusijoje. Švedai informuoja pirkėjus, kad šie pamąstytų, ar nori pirkti prekes, kurių gamintojai vis dar netiesiogiai remia Rusijos režimą.
„Kai kuriose vietose buvo išimtos prekės, palikta etiketė ir uždėtas tas užrašas. Kai kuriose tiesiog uždėjo informacinius lapelius ir paliko pačiam vartotojui nuspręsti, ar pirkti tokį brand’ą, ar susilaikyti“, – teigia „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
O pati kompanija „Mondelez International“ puikiai žinoma ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje bei Lietuvoje – gamina saldžius ir sūrius užkandžius.
Pasak kainų tyrėjų, Lietuvos prekybos centruose dauguma prekių turi vieną ar kitą ryšį su Rusija.
Štai Rusijoje ir toliau veiklą tęsia ir koncernai „Mars“, „Nestle“, „Loreal“, „Ferrero“, Turkų buitinės technikos gamintojai „Beko“, taip pat šaldytuvus gaminantys slovėnai „Gorenje“.
Viešai skelbiama, kad bendrovė „PepsiCo“ toliau tęsia savo veiklą Rusijoje, tačiau neprekiauja gaiviasiais gėrimais tokiais kaip „Pepsi“, „Mirinda“ ir „7UP“. Rusijoje prekiauja užkandžiais ir pieno produktais. Iš viso veiklą Rusijoje tęsia virš tūkstančio užsienio bendrovių.
Tokį sprendimą viešinti Rusijoje dirbančius verslus priėmę švedai aiškina, kad pirkėjai, pirkdami vieną ar kitą prekę, dažnai nė nesusimąsto, ar jos gamintojas vis dar aktyviai veikia Rusijoje. Tai padaryti švedams nereikėjo jokio politikų įsikišimo. Štai Lietuvoje politikai ir visuomeninkai dažnai linksniuoja vieną lietuvišką įmonę, o apie vakarietiškus populiarius prekių ženklus nutyli.
„Laukti, kol valstybė priims įstatymą, ar kol valstybė sugalvos, kaip teisingai tai daryti kokiu principu. Tai gali praeiti metai ar daugiau. Tai aš sveikinčiau tokį sprendimą. Manau, kad čia yra labai gera pradžia“, – sako visuomenininkas Olegas Šurajevas.
Anot O. Šurajevo, jo nė kiek nestebina, jog gyventojai pernelyg nesidomi prekių gamintojais. Esą tai visai ne pirkėjų reikalas, atpažinti prekių ženklus, o pačių prekybininkų.
„Jeigu jie turi resursų nuspręsti ir išimti rusiškas ar baltarusiškas prekes, jie turi tikriausiai resursų nuspręsti, kas dirba Rusijoje, kas vis dar ten prekiauja, tęsia savo veiklą ir moka mokesčius“, – sako O. Šurajevas.
Lietuvos prekybininkai Švedijos pavyzdžiu neseks
Vienas iš prekybos tinklų, pradėjusių dėlioti lapelius Švedijoje, buvo „ICA kvantum“. Prekybos tinklas priklauso tai pačiai verslo grupei kaip ir „Baltic Rimi“. TV3 žinios paprašė lietuviško prekybos tinklo „Rimi“ atsakyti, ar tai, ką padarė Švedijoje, jie įgyvendins Lietuvoje. Prekybos tinklas sutiko pakomentuoti tik raštu ir ne visai apie tai, apie ką klausėme.
„Norime pabrėžti, kad šiuo metu mūsų įmonės užduotis yra užtikrinti, kad prekės, pasiekiančios parduotuvių lentynas ir pirkėjų krepšelius, atitiktų mūsų šalies ir Europos Sąjungos įstatymus bei reglamentus. Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant. <…> Nuo pernai į mūsų parduotuves taip pat nebetiekiami produktai, kuriuos tarptautinės bendrovės gamino Rusijoje ar Baltarusijoje esančiose gamyklose“, – rašė „Rimi Lietuvos“ atstovė Eglė Krasauskienė.
Tačiau, ar Lietuvoje svarsto pasielgti taip, kaip Švedijoje prekybos tinklas, „Rimi“ neatsakė.
Kitas prekybos tinklas, taip pat prekiaujantis prekių ženklų, dirbančių su Rusija, produktais, taip pat prekių nežymi.
„Žmonės renkasi ir dabar, atėję į parduotuvę jie renkasi. Jeigu jie sužino apie vieną ar kitą gamintoją, jie pasitikrina. Ir nemažai žmonių tai daro“, – komentuoja „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
Kitas prekybos tinklas sako, kad nuolat domisi, ar jų tiekėjų prekės nėra įtrauktos į sankcijų paketus, tačiau žymėti nesirengia.
„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios nebendradarbiaujame su tiekėjais, kurie įtraukti į sankcijų sąrašus. Ir taip pat iškart iš prekybos tinklų išėmėm visas prekes, kurie kilmė yra Rusija arba Baltarusija“, – teigia „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pasak O. Šurajevo, prekybininkai patys turėtų veikti, o ne laukti, kol kažką nuspręs valdžia.
„Reikia suprasti, kad sankcijų paketai juda labai lėtai ir apskritai sakyt, kad valstybė turi kažką padaryti yra labai veidmainiška iš prekybininkų pusės“, – sako O. Šurajevas.
Prekybininkai abejoja, ar tokia praktika, kai pirkėjai įspėjami apie konkrečius prekių ženklus, pritiktų Lietuvoje. Pirmiausia, neva reikia tikslaus sąrašo visų įmonių, kurios vis dar dirba Rusijoje, nes patys prekybos tinklai tokius sąrašus kokybiškai sudarinėti neturi galimybių.
„Mūsų gyvenime ir taip daug dalykų tikimasi, kad Vyriausybė lieps. Tada mes būsime sąmoningi ir kažką darysime daugiau nei minimaliai. Tokiomis aplinkybėmis, man atrodo, labai daug lemia pačių žmonių, ir žmonių ne tik privačių fizinių asmenų, bet ir verslų apsisprendimas prekiauti ar neprekiauti viena ar kita produkcija“, – birželio pabaigoje „Žinių radijui“ sakė premjerė I. Šimonytė.
Anot „Pricer.lt“ tyrėjų, žmonės dažniau rinksis ne vertybes, o kainą. Esą puikus to įrodymas iki šiol Lietuvoje veikiantis ir toliau besiplečiantis rusiškas prekybos tinklas „Mere“, kuriame kainos, pasak tyrėjų, trečdaliu mažesnės nei kituose prekybos centruose.
„Tai nebūtų problema, jeigu mes šioje vietoje turėtume vienodas kainas, tai žmonės sakytų, o kam man eiti ten? Bet kai kainos skiriasi 30 ir daugiau procentų…“, – sako A. Vizickas.
Analitikai fiksuoja virš pusantro tūkstančio didelių ir žinomų verslų, kurie veiklos Rusijoje nei sustabdė, nei uždarė savo gamyklas.