Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės.
Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.
Taigi, kodėl lietuviai už maistą ir gėrimus, drabužius ir avalynę moka europinę ar net didesnę kainą, kai net minimumas yra dvigubai mažesnis?
Tikina, kad už MMA dirba nedaug žmonių
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis priminė, kad atlyginimų kilimas mūsų šalyje buvo vienas sparčiausių visoje Europoje.
„Tačiau nuo kitų šalių atlyginimų atžvilgiu dar atsiliekame. Vis tik 5 proc. žmonių Lietuvoje uždirba minimalią algą.
O vidutinis darbo užmokestis jau priartėjo prie Vakarų Europos šalių darbo užmokesčio. Norint palyginti atlyginimus, nereikėtų remtis tik minimalaus atlyginimo dydžiais“, – siūlė verslo atstovas.
Anot jo, palyginę Vokietijos ir Liuksemburgo minimalius atlyginimus, irgi matysime ženklų skirtumą.
„Pas mus atlyginimų kilimas yra spartus. Ir dabar minimali alga didėja 10 proc., tikėtina, kad šis kilimas viršys infliaciją“, – prognozavo A. Romanovskis.
„Eurostat“ duomenimis, bendras vartojimo kainų lygis Lietuvoje jau pernai sudarė beveik 80 proc. ES vidurkio (Vokietijoje – 109 proc.).
Maisto ir gėrimų kainos mūsų šalyje sudaro 99 proc. ES kainų vidurkio (Vokietijoje – 106,5 proc.).
Tuo metu drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje jau viršiją bendrijos vidurkį ir sudaro atitinkamai 102,3 proc. ir 105,2 proc., kai Vokietijoje – atitinkamai 98,7 ir 98,8 proc.
Algas vis keliam, bet žmonės nepragyvena
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad nepaisant minimalios algos didinimo, pagal šį rodiklį niekaip nepavejame Vakarų Europos.
„Ilgą laiką mūsų atlyginimai buvo visiškame dugne ir nuo jo atsispirti sudėtinga. Nors Vyriausybė ir nusprendė MMA didinti iki 924 eurų, tačiau tai nėra baigtinis procesas. Sutartas atlyginimo dydis į rankas, t. y. daugiau nei 700 eurų, susideda iš kompleksinių sprendimų.
Rudenį Seimas spręs ar reikia didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Jeigu NPD nepadidės mažiausiai 20 proc., tuomet atskirtis nuo Vakarų Europos tik didės ir darbuotojai negaus į rankas daugiau nei 700 eurų“, – skaičiavo darbuotojų atstovė.
Anot jos, daugumoje Europos šalių kainos mažesnės nei Lietuvoje.
„Gegužės pabaigoje lankiausi Vokietijoje, Berlyne, tai ten kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje. O atlyginimai ten gerokai didesni nei pas mus.
Todėl visi ir nori vykti užsidirbti ar gyventi į Vokietiją, Skandinaviją, nes ten pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Ten žmonių perkamoji galia gerokai aukštesnė nei Lietuvoje“, – komentavo I. Ruginienė.
Be to, pasak jos, atlyginimų didinimas yra vienas iš efektyviausių įrankių stabdyti infliacijos didėjimą.
„Kiti infliacijos mažinimo būdai, pavyzdžiui, palūkanų didinimas, tik dar labiau skurdina žmones, o verslams krauna viršpelnius“, – sakė darbuotojų atstovė.
Spartus algų kėlimas sužlugdytų ekonomiką?
Tuo metu kai kurie Lietuvos ekonomistai yra įsitikinę, kad spartus MMA kėlimas mūsų šalyje atneštų nuostolių.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad MMA per didelis didinimas gali išdarkyti rinką.
„Tam tikri verslai nebegalės išsilaikyti, samdyti darbuotojų. Pavyzdžiui, regionuose nėra lengva smulkiam ir vidutiniam verslui konkuruoti, augti ir plėstis. Ten ekonominis pulsas lėtesnis. Todėl didžiulis ir spartus minimalios algos didinimas tokius verslus išstumtų iš rinkos.
Tai sukeltų nedarbo problemas ir dar labiau paspartintų regionų tuštėjimą“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, MMA turi būti didinama nuosekliai.
„Kitaip dalis verslų praras konkurencingumą ir apskritai ekonomikos augimas regionuose sustos.
Žinoma, kainos šoktelėjo, tačiau tai nereiškia, kad jos tiek daug kils ir kitais metais. Reikia nepamiršti, kad iki 2022 metų kainos augo vangiai, tuo metu atlyginimai augo po 10 proc. ir daugiau. Todėl vejamės Vakarų Europą, tačiau negalime skubėti ir naikindami savo konkurencingumą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Rizikuojame prarasti konkurencingumą
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi pritarė, kad daugiau kelti MMA būtų rizikinga.
Sparčiai mažėjo infliacija. Jau matome, kad birželio duomenimis metinė infliacija sumažėjo iki 8,2 proc. Tad infliacija jau mažesnė nei ketinama didinti MMA.
Be to, metų pabaigoje prognozuojama, kad metinė infliacija bus mažesnė nei 5 proc. Gali būti, kad turėsime net defliaciją. Todėl MMA kilimas atrodys solidžiai“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, spartesnis MMA didinimas keltų grėsmių.
„Esame Euro zonoje ir konkuruojame su kitomis valstybėmis. Vienas iš konkurencingumo elementų yra darbo užmokestis. Jeigu tas užmokesti kyla labai sparčiai, tada investuotojai gali rintis investuoti į kitas valstybes.
Geriau MMA didinti pastoviai, bet be didelių šuolių, kad vėliau nereikėtų įšaldyti MMA didinimo“, – įspėjo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, pajamas padėtų didinti ir mokesčių mažinimas.
„Būtina didinti NPD, tai ir planuojama padaryti, todėl alga į rankas didės.
Dabar apskritai šalys konkuruoja mažindamos mokesčius dirbantiesiems, taip didėja darbuotojų mobilumas“, – sakė ekonomistas.
