Nors Lietuvoje fiksuojami nauji COVID-19 atvejų rekordai, specialistai ragina į juos žiūrėti be didelių emocijų. Mokslininko Gyčio Dudo teigimu, kol visuomenėje plinta iš omikrono kilę potipiai, dideliam nerimui nėra pagrindo. Kita vertus, jis pažymi, kad mirčių nuo koronaviruso mastas šalyje vis tik nėra priimtinas, todėl ypač artėjant rudeniui gyventojai į apsauginė kaukę neturėtų žiūrėti kaip į kokią bausmę ar gėdą.
Pasak mokslininko, net ir atsirandantys nauji daugiau mutacijų turintys omikrono potipiai šiuo metu neturėtų kelti tokio didelio rūpesčio, mat didžioji visuomenės dalis jau turi imunitetą. Kita vertus, nuo šio viruso vis dar miršta nemažai žmonių, tad tam tikrą budrumą visuomenė išlaikyti turėtų.
Be kita ko, visada išlieka rizika sulaukti naujos iš kokio rezervuaro „iššokusios“ koronaviruso atmainos, kuri galėtų sukelti naują susirgimų bangą.
Apie tai, ką reiškia toliau augantys COVID-19 skaičiai ir kokių staigmenų koronavirusas dar gali pateikti ateityje, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku, virusologu dr. Gyčiu Dudu.
Šią savaitę COVID-19 atvejų dienos statistika vos neperžengė ir 3 tūkst. ribos. Ar vis dar turėtume aikčioti dėl tokių skaičių, ar vis tik dabar pandemiją kaip ir palikti vystytis savo eiga, kol tai nesukelia didesnės įtampos sveikatos sistemai?
Nereikia slėpti, kad žmonės taip kreipia dėmesį į šiuos skaičius, čia esama ir žiniasklaidos „nuopelno“. Vis tik jau turbūt daugiau nei metus tiek sveikatos apsaugos ministerijos, tiek kitų valstybių institucijų yra kartojama, kad bet kokių veiksmų iš valstybės pusės bus imamasi tik reaguojant į hospitalizacijų reanimacijos skyriuose skaičius.
Tad žiūrint iš šios pusės būčiau linkęs sutikti, kad visuomenėje vien užsikrėtimo skaičiams neturėtų būti skiriamas padidintas dėmesys. Kaip minėjau, iš valstybės pusės kaip įsipareigojimą matau tik sveikatos paslaugų užtikrinimą visiems, ko negalima padaryti kritinės bangos metu, kai visi žmonės yra imlūs virusui – su tuo labiausiai susidūrėme 2020 metų gale. Mano asmenine nuomone, valstybė dabar gali perleisti atsakomybę saugotis patiems žmonėms, ką dabar galbūt ir derėtų daryti, matant, koks mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje yra šiuo metu.
Kalbant apie dabar matomus atvejų skaičius, nereikėtų pamiršti, kad testavimo algoritmas šiuo metu yra visiškai pertvarkytas. Tad dar prieš keletą mėnesių matėme labai mažus testavimo skaičius ir labai didelį teigiamų testų procentą. Taigi, labai tikėtina, kad realiai užsikrėtusiųjų skaičiai buvo dar didesni. Kas atsitiko neseniai, dabar galima gauti diagnozę su namie atliktu antigeno testu, tai galėtų būti dar vienas veiksnys, kodėl atvejų skaičius auga.
Dar vienas dalykas konkrečiu šios savaitės atvejų galėtų būti Žolinės – tiesiog galėjo prisikaupti atvejų „rezervas“, kuris sukrito į vieną dieną, kai kitais kartais būtų pasiskirstęs per kelias dienas.
Nepaisant to, kad stebime atvejų augimą, vis tik matant, kokio masto jis yra, labai akivaizdu, kad tai negali vykti amžinai. Kiekvienas užsikrėtimas po savęs palieka arba mirusį, arba imunizuotą asmenį, o tai reiškia, kad virusas išeikvoja asmenis, kurie buvo jam imlūs. Anksčiau ar vėliau tai įvyks. Tai jau įvyko Italijoje ar Portugalijoje, kur buvo kilusi omikron potipio BA.5 banga. Ji tiesiog išeikvojo visus imlius žmones ir po truputį krito. Ir jei neatsiranda kažkokių naujesnių atmainų, kurios antigeniškai pakankamai skiriasi nuo BA.5, mūsų visuomenės imunitete gali likti toks „plyšys“, į kurį vėl gali patekti kita atmaina ir sukelti kažką panašaus, kas vyksta dabar. Tačiau vėlgi matysime augančius atvejų, bet ne hospitalizacijų skaičius.
Pasirodė žinučių apie naujo omikrono potipio BA.2.75, liaudyje spėtu pavadinti kentauro atmaina, dar spartesnį plitimą kai kuriose šalyse. Ar tai gali kažkaip sumaišyti kortas?
BA.2.75 nėra itin plačiai paplitusi atmaina. Kiek teko girdėti, daugiausiai ji buvo fiksuota rugpjūtį Indijoje, bet kol kas šiuo metu kalbame apie palyginti mažus skaičius. Taigi dėl to labai nerimauti kaip ir nereikėtų, nes tai vėlgi yra omikron potipis. Reikia turėti omenyje, kad apskritai gana didelė žmonių dalis jau yra persirgusi BA.1 arba BA.2, stebint praėjusius kelis mėnesius manome, kad daug žmonių yra persirgę ir BA.5. Kaip žinia, mes įtariame, kad ji cirkuliuoja Lietuvoje, bet negalime to patvirtinti dėl nutrauktos sekoskaitos.
Šiuo metu matant, kad BA.2.75 nelabai sekasi žaibiškai dominuoti kitose šalyse, mes kaip ir nesame tiek sunerimę, kaip būtume pasirodžius visiškai naujai atmainai. Kalbant apie BA.2.75 atmainos bruožus, ji nėra labai gerai charakterizuota, bet eilinį sykį kyla įtarimų, kad tai yra atmaina, kuri galėtų pasižymėti antigenine pažanga. Kitaip sakant, imuninėms sistemoms, kurios yra susipažinusios su kitomis atmainomis, BA.2.75 gali pasirodyti pakankamai skirtinga. Todėl net pasiskiepijęs ar persirgęs žmogus galėtų užsikrėsti.
Kaip suprantu, užsikrėtimas nelygus sunkiai ligos eigai ar net mirčiai.
Be abejo, taip. Apskritai būčiau linkęs sakyti, kad pandemiją kaip tokį fenomeną Lietuvoje mes palikome dar 2021-ųjų lapkritį, kai matėme, kad prie minimalių ribojimų cirkuliuojant delta bangai, dar tik einant į patį šalčiausią metą, ši banga paprasčiausiai lūžo. Taip įvyko būtent todėl, kad tiek dėl skiepų, tiek, deja, didelio persirgusiųjų skaičiaus virusas tiesiog išeikvojo visus imlius žmones, kurie anksčiau nebuvo jo sutikę. Po to sekusios omikrono bangos dydis buvo nulemtas vos ne vien to fakto, kad ši atmaina sėkmingai galėjo užkrėsti žmones pakartotinai. Taigi prie rekordinių atvejų skaičių mes matėme niekuo nepasižymėjusį ligoninių užimtumą.
„Visuomenei galbūt reikėtų priminti, kad niekas nebeskaičiuoja skiepo gripo dozių. Lygiai taip pat reikėtų žiūrėti ir į COVID-19 skiepus.“
Iš esmės ypač kol matome iš omikrono kilusius potipius, tol neverta labiau bijoti naujesnių koronaviruso atmainų. Būtent dėl to, kad dauguma yra persirgę, susipažinę su omikron ir įvairiais kitais jo potipiais, egzistuoja kryžminis imuninis atsakas, o kur dar apsauga pasiskiepijus. Taip, galbūt vakcinos omikrono kontekste taip gerai nebeapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau labai sėkmingai apsaugo nuo sunkesnės ligos eigos ir dar efektyviau – nuo mirčių. Tad omikronas ir jo potipiai šiuo metu problemų kaip ir negalėtų kelti.
Kas tuomet mokslininkams vis tik kelia nerimą? Galima brėžti kažkokius scenarijus dėl tolimesnės viruso vystymosi eigos?
Dabar mokslininkai akylai nestebi kurios nors koronaviruso atmainos, kuri galėtų potencialiai sukelti naujų bėdų, bet daug didesnį nerimą kelia paties omikrono atsiradimo istorija. Žinome, kad turime liniją, kuri kažkur 2020 m. viduryje akivaizdžiai pateko į kažkokį rezervuarą – tai galėtų būti kažkokie imunosupresuoti asmenys arba gyvūnai. Tame rezervuare atmaina nepastebėta cirkuliavo maždaug iki 2021 m. lapkričio, peršoko atgal į žmones ir toliau sugebėjo efektyviai plisti. Tad jei tai įvyko vieną kartą, greičiausiai tai gali nutikti ir dar kartą. Jei taip įvyks, mes matysime tokį omikrono istorijos pasikartojimą, kada vėl matysime rekordinius atvejų skaičius, bet mažesnį mirtingumą.
Kita vertus, kalbant apie mirtingumą, mes dabar matome itin nepriimtinus skaičius. Jei kasdien miršta po 3–4 žmones. Galime paskaičiuoti. Blogiausio gripo sezono metu mes prarandame apie 26 žmones Lietuvoje. Taigi priklausomai nuo to, kiek žmonių miršta per dieną, per mėnesį ar net per savaitę dabar netenkame tiek žmonių, kiek per visą gripo sezoną.
Viena iš didžiausių problemų su SARS-CoV-2, kada mes nesugebėjome sustabdyti jo plitimo žmonėse, tai, kad šis virusas nėra išrankus šeimininkams. Mes girdėjome apie užsikrėtimus tame pačiame Uhano žuvies turguje, kuriame buvo prekiaujama ir gyvais žinduoliais, per kuriuos, manoma, ir įvyko tas šuolis. Taip pat mes esame girdėję apie kačių, šunų užsikrėtimus, žinome apie ištisus protrūkius tarp audinių, taip pat – ir Lietuvoje. Be kita ko, net pavieniuose audinių ūkiuose SARS-CoV-2 gali cirkuliuoti virš metų ir didžiąja dalimi net nepastebėtai.
Taip pat iš JAV žinome, kad baltauodegiai elniai yra užsikrėtę ir toliau gali palaikyti SARS-CoV-2 viruso vienos iš linijų tolimesnį plitimą. Tad kyla rizika, kad iš rezervuarų peršokę virusai, jei jie sugebės toliau plisti tarp žmonių, dešimtmečiams ar net šimtmečiams į priekį pastoviai kels riziką ir naštą.
Tai reiškia, kad pandemija gali grįžti ir po metų, ir po dešimtmečio?
Iš dalies ir taip, ir ne. Vienas dalykas, kuris saugo bent šiuo metu – tai kryžminis atsakas. Visa šiuo metu žmonėse ar rezervuaruose cirkuliuojanti SARS-CoV-2 įvairovė vienaip ar kitaip turėjo bendrą protėvį maždaug 2019 m. pabaigoje. Tad kol ta įvairovė prisikaupė, užtrunka, ir bent jau kol kas yra neblogas kryžminis atsakas tarp įvairių linijų. Tačiau bėgant laikui, galbūt vaikai, gimę po 10 metų, greičiausiai nebebus skiepijami pirminiu variantu paremta vakcina, tad jie vėl iš naujo bus imlūs pirminiams viruso variantams. Be abejo, tai sudėtinga problema ir čia jau pasiekiame akademinių diskusijų lygį, bet į tai reikia labai rimtai žiūrėti.
Tai reiškia, kad COVID-19 vakcinų laukia gripo scenarijus – nuo infekcijos reikės skiepytis kasmet?
Sakyčiau, nuo 2021 m. vidurio mes kaip ir turėjome suprasti, kad susidūrėme su tokiu virusu, kuris, vienas dalykas, geba pakankamai lengvai toleruoti pakitimus savo spyglio baltyme. Ir turint omenyje, kad susidūrėme su atmainomis, kurios plito pakankamai efektyviai, jos tiesiog sugebėjo infekuoti pakankamą skaičių žmonių. Kitaip tariant, tuomet sudaromos sąlygos atrinkinėti virusus, kurie atrodo skirtingai mūsų imuninei sistemai, nes išgyvena tik tie, kurie skiriasi.
Tokiu būdu atsiranda tai, ką gripo atveju vadiname antigeniniu „dreifu“, tai reiškia, kad susidaręs imuninis atsakas tiesiog stumia virusą keistis toliau. Ir SARS-CoV-2 yra vienas iš tų virusų, kuris geba toleruoti tuos pokyčius. Ir, manau, atsidursime visiškai analogiškoje situacijoje kaip gripo skiepų atvejų.
Skirtumas tik tas, kad šiuose skiepuose nenaudojama iRNR technologija, todėl itin dažnai pasitaiko neatitikimas tarp skiepuose naudojamos atmainos ir to, kas cirkuliuoja visuomenėje. Todėl gripo vakciną tenka ganėtinai dažnai atnaujinti ir jos efektyvumas nesiekia 60 proc. apsaugant nuo užsikrėtimo. Tačiau mes ją vis tiek naudojame, nes taip sunkių išeičių ir mirties apsaugome jautriausias populiacijas – daugiausia senolius, iš dalies ir medicinos personalą, kuris turi daug kontaktų su sergančiaisiais. Gera žinia SARS-CoV-2 atveju, kad pradėjus naudoti iRNR skiepus jie gali būti itin sėkmingai adaptuoti. Atnaujinus skiepą omikrono pagrindu mes galėtume tikėtis pirminės 95 proc. apsaugos nuo užsikrėtimo, ką matėme pandemijos pradžioje.
Taigi vakcinų skeptikams reikia nusiteikti, kad apie rekomendacijas pasiskiepyti nuo COVID-19 girdėsime dar ilgai?
Taip ir bus. Ir vien dėl to, kad pasitaikė būtent toks virusas. Galima palyginti su tymų virusu, kuris yra neįtikėtinai bjaurus, bet dvi skiepo dozės per pirmus dvejus gyvenimo metus sukuria 95 proc. apsaugą nuo užsikrėtimo visam gyvenimui. Ir tai yra visiškai viruso bruožų nulemtas dalykas. O visuomenei galbūt reikėtų priminti, kad niekas nebeskaičiuoja skiepo gripo dozių. Lygiai taip pat reikėtų žiūrėti ir į COVID-19 skiepus.
Kai kurie prabyla, kad gal jau laikas pagalvoti apie kažkokius ribojimus. Kaip suprantu, jūs nebūtumėte šalininkas kažkokių privalomų priemonių, dėl, pavyzdžiui, taip lietuvių keikiamų kaukių?
Mano asmenine nuomone, kaip minėjau, valstybės įsipareigojimu laikyčiau tik sveikatos apsaugos paslaugų užtikrinimą visiems. Jei tą įmanoma padaryti be ribojimų, puiku, galime likti be jų. Bet man kartu labai nemalonu matyti nemažą mūsų visuomenės dalį, kuriai atrodo, kad užsidėti kaukę, apsaugoti save ir kitus, yra kažkas gėdinga ar verta pajuokos. Taip, mes neturime ribojimų, bet per savaitę prarandame tiek pat žmonių, kiek per blogiausius gripo sezonus, kas apima keletą mėnesių. Taigi tiesiog norisi matyti didesnį žmonių sąmoningumą. Gyvename laisvai, tačiau ta laisvė irgi turi savo kainą. Ir labai tikėčiausi šaltuoju metų laiku pamatyti žmones galbūt viešajame transporte savo noru užsidėjusius kaukes. Juk ir dabar esančios rekomendacijos nėra „iš oro“, jos ir yra tam, kad apsaugotų žmones.
Dėkoju už pokalbį.
