Tradiciškai artėjant valstybės atkūrimo dienai, Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Už reikšmingus kultūros ir meno nuopelnus apdovanoti šeši kūrėjai, tarp jų ir Mariupolyje pernai okupantų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius. Šiemet premijos siekia beveik 40 tūkstančių eurų. Kūrėjai sako neslepiantys, kad premijos suteiks daugiau atsakomybės, o kai kurie jau užtikrintai dalį premijos paskyrė Ukrainai.
Nacionalinį kultūros ir meno premijos medalį gavo kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi. Moters kuriama muzika garsina Lietuvą Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje.
„Pagal adresą tai gyvenu Niujorke, daugiausiai laiko. – Bet vis tiek Lietuva nepaleidžia ir Lietuvoje gimsta tie kūriniai, kurie vėliau skamba visame pasaulyje? – Taip, būtent Lietuvoje, prie giliausio Lietuvos ežero, prie Tauragno ežero aš turiu senelių sodybą, savo kūrybinę studiją ir ten kažkodėl gimsta geriausi mano kūriniai“, – kalbėjo Ž. Martinaitytė-Rosaschi.
Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė iš viso šešias Nacionalines kultūros ir meno premijas nusipelniusiems kūrėjams. Be kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės-Rosaschi, apdovanotas Mariupolyje praėjusį pavasarį okupantų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius.
Jo užfiksuoti vaizdai išliko ir sugulė į geriausiu Europoje pripažintą dokumentinį filmą „Mariupolis 2“. Iš prezidento rankų apdovanojimą atsiima režisieriaus sesuo Jurga ir dukra Tėja.
„Be abejo, apdovanojimai labai svarbu. Ir svarbu tam, kad Manto atrastos ir parodytos istorijos nebūtų veltui, neliktų praeityje, kad kuo labiau pasklistų“, – teigė Manto Kvedaravičiaus sesuo Jurga Arustienė.
Nacionalinė premija iš prezidento rankų – ir režisierei Giedrei Žickytei-Bajarūnienei. Jos pasaulinio garso filmas „Šuolis“ pasakoja apie jūreivį Simą Kudirką, kuris 1970-aisiais per Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos žvejybos organizacijų susitikimą Jungtinių Valstijų vandenyse perbėgo į amerikiečių laivą ir paprašė politinio prieglobsčio, bet buvo sugrąžintas ir įkalintas Sovietų Sąjungoje.
„Naujo filmo premjera įvyks kaip Nacionalinės premijos laureatės. Taip, kad… atrodo, nebeturiu teisės padaryt klaidos… Čia gal pajuokavau, bet tikrai jaudinuosi“, – kalbėjo G. Žickytė-Bajarūnienė.
Praėjusią vasarą 90 metų jubiliejų pažymėjęs rašytojas Kazys Saja Nacionalinę premiją gavo tik po ketvirto siūlymo. Sovietmečiu kai kuriuos Sajos kūrinius draudė kaip antitarybinius, vėliau rašytojas įsitraukė ir į nepriklausomybės atkūrimą, yra Kovo 11-osios akto signataras.
„Bandau nusakyti, kad išleista apie 50, o gal ir daugiau knygų. Tai labai sunku man pasakyti, kas po ko, kas buvo svarbiau. Ar pjesės, ar proza. Matyt, man buvo svarbu tuo metu, kai rašau“, – teigė K. Saja.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo ir poetas, dainų tekstų ir libretų kūrėjas Rimvydas Stankevičius. Apdovanojimą iš Prezidento rankų taip pat atsiėmė užsienio scenose Lietuvą garsinantis operos solistas tenoras Edgaras Montvidas. Kiekvienam laureatui valstybė šiemet skyrė beveik 40 tūkstančių eurų. Štai Kazys Saja jau nusprendė, kad dalį pinigų paaukos Ukrainai.
„10 tūkstančių eurų. Man skauda. Aš manau, kad tai ir mūsų ateities klausimas, kaip seksis Ukrainai. Aš manau, kad reikia padėti“, – tikino K. Saja.
Nacionalinių premijų komisija savo verdiktą paskelbė gruodžio mėnesį, atrinkusi laureatus iš 30 siūlomų kandidatūrų.
