NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas Aljanso viršūnių susitikime Madride teigė, kad pasaulis susiduria su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo, o saugumo situacija pasaulyje kardinaliai pasikeitė nuo to, kokia susiklostė po Šaltojo karo pabaigos. NATO vadovas bendraudamas su žurnalistais taip pat išskyrė Lietuvos gynybos strategiją.
Trečiadienį bendraudamas su žurnalistais J. Stoletenbergas tvirtino, kad NATO viršūnių susitikimas Madride yra istorinis ir kardinaliai keičiantis Aljansą.
„Mes susitinkame didžiausios nuo Antrojo pasaulinio karo krizės akivaizdoje“, – prieš oficialiąją susitikimo dalį žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinio sekretoriaus nuomone, karo Ukrainoje akivaizdoje Aljanso sąjungininkai parodė didžiulę vienybę, tačiau NATO reikia keisti savo požiūrį į gynybą, o tą pasikeitusį požiūrį atlieps ir priimti istoriniai sprendimai Madride. Vienas iš svarbiausių sprendimų – naujosios NATO koncepcijos priėmimas, kuri kardinaliai keis suvokimą apie atgrasymą.
„Keisime savo konceptą, kad apgintume sąjungininkus. <…> Tai didžiausias pokytis nuo Šaltojo karo“, – tvirtino J. Stoltenbergas.
Vienas iš esminių sprendimų, kurio priėmimo tikimasi Madride – NATO greitojo reagavimo pajėgų padidinimas. Kalbėdamas apie šį sprendimą, J. Stoltenbergas minėjo Lietuvą. NATO generalinis sekretorius papasakojo, kaip keisis NATO strategija kaip pavyzdį imdamas mūsų šalį.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO narėms bus paskirta teritorija, kurią, esant tiesioginei grėsmei, ji bus įpareigota ginti. Pavyzdžiui, Vokietijoje dislokuota brigada bus atsakinga už Lietuvą. Anot J. Stoltenbergo, Vokietijos kariai bent jau šiuo metu bazuosis savo žemėje, tačiau vyks į pratybas Lietuvoje, kad išmoktų koordinuoti veiksmus su Lietuvos pajėgomis, taip pat mūsų šalyje bus palikta ir dislokuota karinė technika, kuri, esant reikalui, būtų panaudota.
Rusija – iš sąjungininkės į grėsmę
Naujosios NATO koncepcijos reikalauja kardinaliai pasikeitęs pasaulis, sako J. Stoltenbergas.
„Pasaulis visiškai kitoks, nei buvo 2010 metais, kai priimta tuometinė koncepcija“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Tuomet Rusija įvardinta kaip NATO sąjungininkė, o viršūnių susitikime dalyvavo ir tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Dabar, anot J. Stoltenbergo, naujojoje koncepcijoje Rusija bus įvardinta kaip grėsmė NATO.
Naujojoje koncepcijoje bus nepamiršta ir Kinija, kuri, kaip pastebėjo J. Stoltenbergas, pastaraisiais metais investavo didžiulius pinigus į ginklavimąsi. Tad, skirtingai nuo 2010 m. Aljanso koncepcijos, šioje, anot J. Stoltenbergo, bus minimas Kinijos pavadinimas.
NATO vadovas pabrėžė, kad naujoje koncepcijoje bus atlieptos ir tokios temos kaip klimato kaita, kibernetinis saugumas, inovacijos.
„Turime pasitempti“
J. Stoltenbergas teigė, kad NATO viršūnių susitikime bus dar kartą išreikšta Aljanso parama Ukrainai. Aljanso vadovas džiaugėsi, kad į NATO valstybių lyderius kreipsis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Visgi J. Stoltenbergas pripažino, kad jo vadovaujamas Aljansas gali padaryti daugiau.
„Turime pasitempti“, – sakė jis.
Nesiėmė spėlioti dėl Švedijos ir Suomijos
J. Stoltenbergas komentavo ir Švedijos bei Suomijos narystę NATO. Primename, kad Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir Suomijos atstovais.
Išsprendus nesutarimus, NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies šias dvi valstybes tapti Aljanso narėmis.
NATO vadovas nesiėmė spėlioti, kada Šiaurės Europos šalys taps pilnateisėmis NATO narėmis, kadangi sprendimą dėl jų narystės turės ratifikuoti visų Aljanso valstybių parlamentai.
„Tikiuosi, kad sprendimai bus priimti greitai, tačiau negaliu nieko pažadėti“, – akcentavo J. Stoltenbergas.
