Paskutinę dieną į darbą atėję Palangos gelbėtojai simbolizuoja kurorto vasaros sezono pabaigą. Tačiau kol gelbėtojai skaičiuoja, kiek poilsiautojų gyvybių išsaugojo, verslininkai dėliojasi pelną. Anot jų, šį kartą skųstis nėra dėl ko – apyvarta siekia milijonus eurų. Tačiau verslininkai neabejoja, kad galutinį pelną apkarpys mokesčiai – viena Palangos kavinė už rugpjūtį gavo 72 000 eurų siekiančią sąskaitą už elektrą.
O kai kuriems kurorto barams tokios rekordinės sąskaitos yra nepakeliamos – verslininkai tikina, kad kito sezono gali išvis nebesulaukti.
Vasarą Palangą šturmavo minios žmonių, kurie išlaidavo kavinėse, linksminosi, gėrė ir valgė. Taip kraudami turtus kurorto verslininkams. O šie jau atskleidžia ir kiek papilnėjo sąskaitos.
„Pavyko užsidirbti? – Taip, pavyko. Mūsų bendra apyvarta virš trijų milijonų yra šiai minutei, tai kažkas liks. O pelnas tai visai kitas yra. – Išduosit? Ne, dar negaliu pasakyti, nes nėra mokesčiai sumokėti visi ir dar metų gale viską galima pasakyti, bet, aišku, kažką būsim uždirbę“, – teigia restorano „Floros simfonija“ vadovas Henrikas Tautkus.
Viešbučiuose dažną savaitgalį nelikdavo laisvų vietų. Tiesa, anot verslininkų, šio sezono svečiai – išskirtinai lietuviai. Sako, užsieniečiai, matyt, išsigando karo. Tačiau ir tautiečiai atnešė gražaus pinigo.
„Mes artėjam prie dviejų milijonų, tai iš tiesų apyvarta auga. Tačiau, be abejo, didėjant energetiniam kaštams – elektros, dujų ir viskam, tai pelningumas tiek neauga, kiek norėtųsi“, – sako viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris.
O sąskaitos tikrai milžiniškos. Verslininkai neabejoja – suvedus visus skaičius jos tikrai apkarpys pelną. O kai kurios maitinimo įstaigos kitą sezoną gali net neatsidaryti.
„Nes už liepą 57 tūkstančius elektra mūsų įmonei, o už rugpjūtį 72 tūkstančiai vienas mėnuo elektros. Tai yra košmaras. Praeitais metais didžiausia buvo mūsų mokėta suma 13 tūkstančių“, – kalba H. Tautkus.
Skaičiuoja ir Palangos gelbėtojai. Tik ne turtą, o kiek gyvybių pavyko išsaugoti. Dabar prie automobilio kabina vandens motociklą ir išveža jį į garažą taip uždarydami sezoną. Šią vasarą teko nemažai padirbėti – 24-ių kilometrų ruože dirbę 74 gelbėtojai ištraukė 26 skendusius žmones, dar vieno išgelbėti nepavyko. Poilsiautojai alpo nuo karčio, lūžo kaulai ir verkė pasimetę vaikai. Suaugusieji gėrė ne tik vandenį, o tada šokdavo į bangas.
„Iki pusės vasaros galvojau, kad stipriai situacija pasikeitė į gerą pusę, bet po to, kai mūsų gelbėtojams sulaužė nosį, kurį išgelbėjo, iš vandens ištraukė, tai tada nuomonė biškį kitokia pasikeitė“, – sako Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
Nuo vasaros vidurio gelbėtojams aktyviai talkino ir policija. O ir darbo 50 pareigūnų netrūko. Per visą vasarą jie vyko į 5350 iškvietimų. Tai trimis šimtais daugiau nei pernai.
„Momentais buvo išaugęs poilsiautojų skaičius, kada buvo geri orai, tas ir sąlygojo, kad privažiavo daugiau žmonių ir prasidėjo. Pagrindiniai iškvietimai buvo susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, su viešosios tvarkos pažeidimais“, – komentuoja Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis.
Tačiau vasara baigėsi, atslenka ramybė. Palangoje apsiniaukę, kartais prapliumpa trumpas, bet stiprus lietus, vėsu. Basanavičiaus gatve vaikštinėja vos keletas žmonių. Tačiau jie sako, kad šis metų laikas ir toks oras tiesiog idealus praleisti kelias dienas ar tik valandas Palangoje:
„Kad žmonių nėra labai patinka, važiuojam dviračiais, einam kur norim, sustojam kur norim. Viskas labai faina. Vienu žodžiu, tobula Palanga dabar.“
„Prieš oro uostą užvežė draugas prie jūros penkias minutes. – Ir kaip? – Šalta biški, vėjas. – Superinis, rudeninis.“
„Pats tas. Pats tas. Karščių nėra. Dar atvažiuosim ir spalį, dar gal bus bobų vasara.“
„Vasarą turėjom sodyboj, labai gerai. Čia daug žmonių, karšta buvo, tai buvom sodyboj ir buvo smagiau.“
Na, o Palangos verslininkai tikisi, kad šiemet dar pavyks uždirbti per Kalėdas ir Naujuosius metus – tada kurortas vėl atgimsta, vyksta įmonių ir privačios šventės.
Žinoma, ar taip bus ir šiemet, verslininkai dar prognozuoti bijo – jei aukštos pragyvenimo kainos nenukris, tikėtina, kad dauguma žmonių ir bendrovių gražiausioms metų šventėms rinksis savo miestus ir Naujuosius pasitiks kur kas santūriau.
