Pensiją kaupia metų metus, tačiau nieko nesukaupia: pensijų fondai kaltina pačius gyventojus

Sotesne senatve didelė dalis gyventojų rūpinasi iš anksto – kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau sukauptų pinigų suma žmonių netenkina. Anot jų, pensijų fondai rūpinasi tik savo, o ne kaupiančių gerove. Tuo metu pensijų fondų atstovas tikina, kad gyventojai per mažai kaupia, tam reikėtų skirti bent 10 proc., o ne dabartinius 3 proc. atlyginimo.

Tuo metu darbuotojų atstovė ir ekonomistas abejoja pensijų fondų patikimumu. Jie atkreipia dėmesį, kad žmonės nori daugiau uždirbti, o tada jie patys ir taupys. Panašiai kalba ir portalo tv3.lt skaitytojai.

Kaupia, bet nieko nesukaupia

Vilnietis Mantas skundėsi, kad jau 16 metų kaupia antroje pensijų pakopoje, bet sukaupė vos kelis tūkstančius eurų.

„Nesuprantu, finansų specialistai žada didžiulį pelną, tačiau nieko taip ir nesukaupiau. Žinoma, dar laiko iki pensijos yra, gal kaip nors sukaupsiu tuos 5 tūkst. eurų, kuriuos galima iš karto atsiimti“, – ironizavo vyras.

Tuo metu vilnietė Živilė tikino, kad savo pinigais reikia rūpintis patiems.

„Kaupti antroje pensijų pakopoje pradėjau dar būdama studentė, tada, tiesą sakant, net nesupratau, kam ji reikalinga. Tiesiog kai viename banke nusprendžiau atsidaryti sąskaitą, jo darbuotoja pasiūlė kaupti ir antroje pensijų pakopoje. Gerai nieko nesupratau, todėl ir sutikau.

Ilgą laiką nesidomėjau, kiek ten esu sukaupusi pinigų“, – pasakojo moteris.

Vis tik ji tikino, kad praėjus 10 metų susidomėjo taupymu ir investavimu.

„Patikrinau, kad antroje pensijų pakopoje sukaupiau per mažai, nes mano pinigai buvo investuojami į mažiausiai rizikingus fondus. Tačiau juk jauniems žmonėms, kaip tik reikia investuoti į rizikingesnius fondus. Kažkas banke neuždėjo reikiamos varnelės, todėl ir nieko ir nesukaupiau“, – piktinosi Živilė.

Ji skundėsi, kad banko darbuotojai duodami pasirašyti antros pakopos kaupimo sutartį žadėjo, kad nieko nereiks daryti, o pinigai tik plauks į sąskaitą.

„Deja, realybė kitokia. Savo pinigais turiu rūpintis pati, nes bankams svarbu tik įkalbėti pasirašyti sutartį, o paskui jau ką nori, tą daro, žmonių pinigus investuoja bet kur ir bet kaip“, – piktinosi Živilė.

Ji tikino, kad dabar norėtų iš viso atsisakyti kaupimo antroje pensijų pakopoje.

„Tačiau pensijų fondų bendrovės ir bankai nesutinka paleisti žmonių ir atiduoti jiems pinigus. Belieka tik laukti valdžios sprendimų, gal kada ateityje situacija pasikeis ir bus galima savo pinigus atsiimti“, – vylėsi Živilė.

Žada, kad sukaups 200 tūkst. eurų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, pirmieji penkiolika II pensijų pakopos egzistavimo metų atskleidė, kad daugumai mūsų šalies gyventojų priimtina išties pernelyg konservatyvi investavimo rizika.

„Iki gyvenimo ciklo fondų (GCF) įsteigimo, dauguma kaupiančiųjų rinkosi pensijų fondus, kuriuose akcijų dalis yra mažesnė, jie nors ir uždirba kukliau ilguoju laikotarpiu, tačiau per krizes krenta mažiau ir iš pažiūros atrodo stabilesni.

GCF investavimo riziką subalansavo teisingiau, jaunesniems padidinę akcijų dalį, o vyresniems – obligacijų. Tačiau šis formatas Lietuvoje veikia dar tik ketvirti metai“, – komentavo LIPFA vadovas.

Todėl, anot jo, visiškai gali būti, kad konkretus asmuo turi savo įsivaizdavimą, kokiu tempu ir su kokia rizika jam kaupti, todėl turi visas galimybes keisti pensijų kaupimo bendrovę, taip pat – pasirinkti jam priimtiniausią pensijų fondą, net jei jis neatitinka amžiaus grupės.

„Tai yra asmeninis kiekvieno kaupiančiojo apsisprendimas, jis nėra ribojamas galiojančių teisės aktų. Vidutinį darbo užmokestį uždirbantis gyventojas per visą darbo stažą pensijai II pakopos fonde gali susitaupyti apie 200 tūkst. eurų.

Aktyviai profesinei veiklai vidutiniškai tenka apie 45 metai, tad Lietuvoje pensijų kaupimo sistema dar objektyviai neturi nė vieno dalyvio, kuris kaupimo kelią būtų praėjęs nuo pat atėjimo į darbo rinką pradžios iki savo pensijos amžiaus ir pasinaudojęs visu sistemos potencialu. Šiuo metu visi vertiname, geriausiu atveju, pusę kaupimo laikotarpio“, – skaičiavo T. Gudaitis.

Pasak jo, kaupimo rezultatus, be abejo, lemia ir tikrai nedidelis kaupimo II pakopoje procentas – vos 3 proc. nuo atlyginimo, kai rekomenduojama tam skirti bent 10 proc.

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje tarp darbuotojus motyvuojančių naudų bene populiariausias yra sveikatos draudimas, o darbdaviai nėra spaudžiami prisidėti prie darbuotojo finansinės gerovės ateityje, nors užsienio šalyse jie aktyviai įsijungę į šį procesą.

Žinoma, dažnos reformos ir sąlygų keitimai mažina kaupimo sistemos patrauklumą, dalis kaupiančiųjų 2019-aisiais priėmė sprendimą stabdyti įmokų pervedimą, todėl ir vertindami pensijai sukauptas sumas, ir išmokų vidurkius turėtume suprasti, kad jie atspindi ne tik investavimo sėkmę ar nesėkmę“, – tikino LIPFA vadovas.

Žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada ateityje. Be to, anot jos, žmonėms reikėtų leisti pasirinkti, jie nori kaupti II pensijų pakopoje ar ne.

„Darbuotojai taupytų ir patys, tačiau to negali padaryti dėl per mažų atlyginimų. Žmonės turėtų gauti orų atlyginimą, kad apmokėjus būtinas sąskaitas, nusipirkus maisto, jiems dar liktų pinigų pramogoms ir taupymui. Tačiau dabar būsto paskolos įmokos išaugo, normalu, kad žmonėms pinigų reikia čia ir dabar, nes jie nebegali išgyventi.

Tam, kad jie galėtų taupyti, darbdaviai ir turėtų pasirūpinti augančiais atlyginimais, kurie patenkintų būtinus darbuotojų poreikius“, – komentavo darbuotojų atstovė.

Pensijų fondai nepatikimi?

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka apskritai abejojo pensijų fondų patikimumu.

„Pensijų fonduose fiksuojami svyravimai. Būna arba kritimai, arba staigūs pakilimai. Senatvėje reikia patikimumo, žmogus nebegalės dirbti ir jeigu jam reikėtų gyventi vien tik iš privačių pensijų fondų, tai nebūtų saugu. Niekas neįsipareigoja žmogui užtikrinti jo pragyvenimo lygio. Kiek svyruojančios finansų rinkos duos, tiek žmogus ir turės. Tačiau taip neturėtų būti.

Tai gali būti tik kaip papildomos lėšos. Tuo metu „Sodros“ pensijos yra patikimos, valstybė numato jų apsaugą“, – komentavo R. Lazutka.

Jis pateikė ir pavyzdžių, kaip gyventojams užtikrinamos kitos paslaugos.

„Net jeigu žmogus turi automobilį ar dviratį, jam yra užtikrinamos ir visuomeninio transporto paslaugos. Juk nesakoma, kad dviračiu važiuoti sveikiau ir naudingiau, todėl turėtume atsisakyti viešojo transporto paslaugų. Taip ir valstybė turėtų užtikrinti gyventojams pensijas, o jeigu trūksta lėšų, didintų įmokas arba skolintųsi.

O pensijų fonduose ar tiesiog bankuose žmonės turėtų kaupti savanoriškai, jeigu to nori ir turi atliekamų pinigų. Gyventojai turėtų pasiimti pinigų tada, kada jiems reikia, ne tada, kada duoda pensijų fondai“, – sakė R. Lazutka.

Paskutinės dienos pasirinkti

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje nebebus galimybės, primena „Sodra“.

Ji kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimo sistemą įtraukia gyventojus, kurie iki šiol niekada nedalyvavo kaupime, yra jaunesni nei 40 m. ir dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą.

Iki birželio 30 d. šie gyventojai gali apsispręsti – patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodra“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje, ar asmeninėje „Sodros” paskyroje gyventojui pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Svarbu prisiminti, kad šias pasirinkimo galimybes turi žmonės, kurie šiemet sulaukė pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir niekada anksčiau kaupime nedalyvavo. Žmonės, kurie prie kaupimo prisijungė ankstesniais metais, negali nutraukti kaupimo ir atsiimti sukauptų lėšų – tokios galimybės nenumato įstatymai.

Keli pasirinkimo variantai

Šių metų pradžioje „Sodra“ į pensijų kaupimą įtraukė beveik 68 tūkst. gyventojų. Jie gali patys bet kada sudaryti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ir tai jau padarė beveik 500 gyventojų. Dar beveik 3 tūkstančiai gyventojų naujai sudarė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, nors šiais metais nebuvo automatiškai įtraukti į kaupimą.

Gyventojai taip pat gali pateikti „Sodrai“ prašymą kaupime nedalyvauti – tokį sprendimą priėmė 36 tūkst. įtrauktų gyventojų. Prašymą nedalyvauti pensijų kaupime rekomenduojama pateikti internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Kas laukia prisijungus prie kaupimo

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) bus pervesta iš valstybė s biudžeto arba visų gyventojų sumokėtų mokesčių.

Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 1000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2023 metais žmogaus įmoka bus 30 eurų (1000 eurų x 3 proc. = 30 eurų). Iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą bus pervedama dar 23,85 euro (1590,30 euro x 1,5 proc. = 23,85 euro). Iš viso per mėnesį bus kaupiama 53,85 euro (30 eurų + 23,85 euro = 53,85 euro).

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer