Vos per savaitę – antras smūgis Lietuvai dėl čia uždarytų neteisėtų migrantų. Vienam iš jų pasiskundus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paantrino „Amnesty International“ išvadą, kad Lietuva turi stabdyti apgręžimo politiką ir paleisti visus sienos pažeidėjus. Kitaip Lietuvai gali grėsti gal net dešimtis milijonų eurų siekiančios baudos. Teisininkai aiškina, kad mūsų politikai privalo atsižvelgti į tokių svarbių institucijų išvadas, tačiau vidaus reikalų ministrė kartoja, kad nacionalinis saugumas yra svarbiau ir sprendimų nekeis.
2415 – tiek neteisėtų migrantų vis dar gyvena Lietuvos užsieniečių registracijos centruose, o tai yra daugiau nei pusė visų tų, kurie nelegaliai kirto sieną per metus. Per tūkstantį grįžo į kilmės šalis, o per 400 paspruko iš apgyvendinimo vietų. O kažkuris vienas iš sienos pažeidėjų kreipėsi į ES Teisingumo Teismą ir šis paskelbė, kad daugiau nei 4000 neteisėtų migrantų sulaikiusi, o kitų pasienyje neįsileidusi Lietuva taip nusižengusi europinei teisei.
„Tas asmuo, kuris kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, šiuo metu jo Lietuvoje nėra, jis pasišalinęs ir net neturėjo judėjimo apribojimo“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Asmens Lietuvoje nebėra, tačiau tokios tarptautinės išvados Lietuvos atžvilgiu – jau antros per savaitę. Tai, jog Lietuva turi paleisti neteisėtus migrantus ir stabdyti apgręžimo pasienyje politiką, skelbė ir „Amnesty International“.
„Kai tokių signalų kaupsis ir susikaups pakankamai daug, tai ir gali virsti ES teisės pažeidimo procedūra“, – sako Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša.
Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša aiškina, kad dabar kamuolys – Europos Komisijos rankose. Automatiškai nei „Amnesty International“, nei teismo išvados Lietuvai sankcijų neužtraukia, tačiau bauda gali grėsti, ir labai didelė. Lietuva jau turėjo patirties, kai kitas ES teismas Liuksemburge „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė didelę baudą už tai, kad Lietuva piktnaudžiavo teise krovinių vežimo rinkoje.
„Su geležinkeliu buvo gal 20 mln. Aš manau, kad žala galėtų būti nustatyta ir labai didelė, kadangi šita Lietuvos praktika paveikė labai daug žmonių ir sukėlė labai rimtas pasekmes“, – tvirtina L. Biekša.
Visgi tai ne tik teisinis, bet ir politinis procesas. Ministrė Bilotaitė neatsako, ar sankcijos Lietuvai realios, tačiau tikina, kad šalis nėra viena mūšio lauke ir siekia pakeisti europines taisykles dėl migrantų. Iki šiol tokios patirties, kai priešiška valstybė tyčia užtvindo kitą šalį migrantais, Europa tiesiog neturėjo.
„Mus palaiko ir mus supranta daugiau nei pusė ES šalių, tai reiškia, reikia tikėtis, kad ir atitinkami sprendimai bus“, – sako A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija atsitraukti neketina.
„Lietuva ginsis ir tikrai tęs neteisėtų migrantų neįleidimo politiką, nes ji mums padeda apsiginti nuo hibridinės atakos“, – tikina A. Bilotaitė.
„Apgręžimas arba neteisėto atvykimo prevencijos priemonės yra vienintelis vaistas nuo neteisėtos migracijos“, – aiškina pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Dalis teisės specialistų visgi aiškina, kad Lietuva negali tokiu mastu pažeidinėti žmogaus teisių, o teiginiai, kad neteisėti migrantai savaime kelia pavojų nacionaliniam saugumui, esą perdėti.
„Kokie ukrainiečių skaičiai priimti ir ar dėl to mes jaučiamės nesaugiai? Ir pažiūrėkite, koks skaičius kitų migrantų mums pasirodė labai baisus. Tai daugiau nelabai vykęs argumentas“, – teigia L. Biekša.
Ministerija aiškina, kad priemonės leido į šalį neįsileisti 10 tūkst. neteisėtų migrantų. Dabar migracijos srautai jau nuslūgę, tačiau, pasak pasieniečių, provokacijų tikimybė išlieka. Šiandien sukanka lygiai metai, kai dėl migrantų antplūdžio Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija.
