Vis daugiau skirtingų regionų Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją. Prie pat sienos gyvenantys žmonės pasakoja, kad lietuviškas parduotuves apskritai pamiršo ir ten iš viso nesilanko. O vieno apsipirkimo metu lietuviai Lenkijoje išleidžia ir 600 eurų.
Štai prie pat Lenkijos sienos gyvenanti Laura portalui tv3.lt pasakojo, kad apsiperka tik lenkiškose parduotuvėse.
„Iki Seinų mums vos 40 kilometrų. Apsipirkti į Lenkiją vykstame kas dvi ar tris savaites. Į lietuviškas parduotuves beveik nebeužsukame.
Vieno apsipirkimo metu išleidžiame daugiau nei 100 eurų. Už šią sumą įsigyto maisto trijų asmenų šeimai užtenka 2–3 savaitėms“, – tikino moteris.
Laura pasakojo, kad pastarąjį kartą Lenkijoje pirkiniams iš viso išleido 140 eurų.
„Už šią sumą nusipirkome vaisių, daržovių, pieno produktų, cukraus, mėsos, saldumynų“, – vardijo moteris.
Tačiau Lenkijoje apsiperka ir toliau nuo pasienio gyvenantys žmonės. Pavyzdžiui, vilnietė Akvilė taip pat vyksta apsipirkti į Lenkijos parduotuves. Moteris ten vyksta rečiau, bet perka daugiau.
Pavyzdžiui, pastarąjį kartą Lenkijoje vieno apsipirkimo metu ji išleido šiek tiek daugiau nei 600 eurų.
Už tokią sumą j nusipirko maisto ir alkoholinių gėrimų. Daugiausiai pinigų išleido šviežiai mėsai, jos nusipirko beveik 40 kg ir gėrimams.
„Taip pat nusipirkau pieno produktų – sviesto, grietinės. Lenkijos parduotuvėse nustebino tiek prekių asortimentas, tiek kainos. Daugelis prekių ten tikrai pigesnės. Apsiperkant Lenkijoje galima nemažai sutaupyti“, – įsitikinusi moteris.
Maisto kainos tik auga?
Pastaruoju metu lietuviški prekybos tinklai vienas po kito skelbia įvairias akcijas ir nuolaidas maisto produktams.
Tačiau kainų lyginimo portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Čepkauskas tikina, kad jeigu šiuo metu, kas ir krenta, tai tik gyventojų piniginių turinys, po apsilankymo maisto prekių parduotuvėse.
2023 metų sausio mėnesį Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2022 gruodžio mėnesiu brango 0,52 euro (0,7 proc.), ir buvo 18,61 euro (32,2 proc.) brangesnis, nei praeitų metų sausio mėnesį.
„Maxima“ mažina krepšelio kainą 0,11 euro ir lieka pirmoje vietoje. „Barbora“ mažina kainas 5,37 euro ir kyla į antrą vietą. „Lidl“ mažina krepšelio kainą 0,74 euro ir krenta į trečią vietą. „Norfa“ didina krepšelio kainą 0,53 euro ir krenta į ketvirtą vietą. „Iki“ mažina krepšelio kainą 0,95 euro ir kyla į penktą vietą. „Last Mile“ („Iki“ internetinė parduotuvė) mažina kainas 0,93 euro ir kyla į šeštą vietą. „Rimi“ didina kainą 5,36 euro ir krenta į septintą vietą. e-Rimi didina kainas 6,32 euro atsistoja į aštuntą vietą.
Kainų lyginimo portalas skaičiuoja, kad skirtumas tarp pigiausio „Maxima“ ir brangiausio (e-Rimi) pirkinių krepšelio yra 21,89 euro (34,2 proc).
Kodėl Lenkijoje pigiau?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvardijo kelias priežastis, kodėl Lenkijoje apsipirkti galima pigiau.
„Maisto produktams Lenkijoje yra taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Tuo metu Lietuvoje mažesnio PVM maisto produktams nėra. Taip pat Lenkijoje svyruoja valiutos – zloto kaina. Valiutos kurso svyravimai yra labai svarbūs, jei zloto kursas krenta, euro vertė kyla. Todėl lietuviams lenkiškos prekės tampa labiau įperkamos.
Dar Lenkijoje yra didesnė rinka. Lietuvoje pramonėje dominuoja smulkesnės įmonės, jos negamina prekių tokiais dideliais kiekiais, kaip Lenkijoje. Pavyzdžiui, ten įmonės žaliavų gali nusipirkti pigiau, nes jų perka didesniais kiekiais. Todėl gauna nuolaidų,“ – vardijo ekonomistas.
Vis tik pasak A. Izgorodino, ateityje Lenkija nebegalės taip agresyviai skatinti savo ekonomikos mažesniais mokesčiais.
„Visose Rytų valstybėse skolinimosi kaina pastaruoju metu pakilo dėl recesijos ir neapibrėžtumo. Gali būti, kad Lenkija turės sumažinti savo ekonomikos skatinimo priemonių dydį, jeigu situacija rinkose blogės. Tad gali būti, kad tada ir kainos Lenkijoje padidės,“ – prognozavo ekonomistas.
