Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ bus sukaupusi per 1,6 mlrd. eurų rezervą. Maždaug tiek iš viso ji bus iš žmonių surinkusi, bet jiems neišmokėjusi pinigų, kurie gulės sąskaitose. Šią sumą padalijus visiems dirbantiesiems, išeitų po 1,1 tūkst. eurų kiekvienam, o padalijus visiems pensininkams – po 2,6 tūkst. kiekvienam iš jų.
Tačiau konservatorių ir liberalų dauguma Seime nėra linkusi pensijų didinti labiau nei pasiūlė Vyriausybė. Antradienį tai paaiškėjo Seimui po svarstymo pritarus kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui.
Valdžia teigia, kad pensijos ir taip didinamos labiau nei įprastai. Be to, esą labiau pakėlus pensijas dabar, neliktų pinigų iš ko didinti pensijas po 2 metų.
Papildomų pinigų sukaupta, bet jie nenaudojami
Pristatydama kitų metų „Sodros“ biudžetą socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Nvickienė anksčiau yra sakiusi, kad planuojamos jo pajamos yra 6,65 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos 6,41 mlrd. eurų.
„Prioritetą turime išlaikyti rezervo kaupimui ir nuosekliam jo didinimui: 2022 m. laukiama rezervinio fondo vertė yra beveik 1 mlrd. 293 mln. eurų, 2023 m. prognozė <…> (jeigu bus taip, kaip planuojame, kad į rezervinį fondą galėsime pervesti per 300 mln. eurų) – 1,6 mlrd. eurų“, − yra minėjusi M. Navickienė.
Numatoma, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 768,2 mln. eurų arba 13,6 proc. didesnės nei šiemet.
Pensijoms siūloma skirti beveik 4 mlrd. 911 mln. eurų. Pagal projektą bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc.
Taigi, vidutinė senatvės pensija turėtų didėti 60 eurų – nuo 482 iki 542 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – daugiau nei 12 proc. t. y. 65 eurais – nuo 510 iki 575 eurų.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu metinė infliacija Lietuvoje viršija 20 proc. – vidutiniškai tiek per metus padidėjo prekių ir paslaugų kainos.
Tačiau vidutinė pensija nuo praėjusių metų yra padidėjusi 17 proc. Kadangi kainos augo greičiau nei pensijos, tai reiškia, kad pensininkų perkamoji galia sumažėjo. Net už didesnę pensiją jie gali nusipirkti mažiau.
„Sodra“ skaičiuoja, kad tik dešimtadalio visų gavėjų pensijos per pastaruosius metus padidėjo daugiau nei 20 proc.
Siūlė kaip didinti sparčiau
Svarstant „Sodros“ biudžetą Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai siūlė senatvės pensijas didinti sparčiau, nei numatyta Vyriausybės patvirtintame projekte.
Pasak opozicinės frakcijos parlamentarų, įvertinus didžiulę infliaciją, kuri Lietuvoje šių metų spalį siekė 22 proc., taip pat didėjančias maisto ir paslaugų kainas, viršijančias 30 proc., tikslinga galvoti apie senatvės pensijų spartesnį didinimą – tiek bazinės šios pensijos dalies, tiek individualiosios dalies, nes dabartinis didinimas neatsveria infliacijos. Taigi parlamentarai teikė du galimus pensijų didinimo variantus.
„Šiuo metu senatvės pensija sudaro tik 45,2 proc. buvusio darbo užmokesčio. Turime siekti įsipareigojimo, kad šis rodiklis būtų bent 50 proc. <…> Siūlome papildomai didinti individualiosios socialinio draudimo pensijos dalį; ji galėtų didėti bent 5 proc. – iki 20 proc. Tam iš „Sodros“ biudžeto rezervo reikėtų skirti 89 mln. eurų.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad šio rezervo dydis su investicijomis ir turtu 2023 m. sieks 1 mlrd. 605,6 mln. eurų, todėl mūsų siūlymas netaptų rezervui per didelė našta“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė.
Įgyvendinus Seimo narės pasiūlymą dėl papildomo pensijos individualios dalies indeksavimo, vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) siektų 586 eurus ir būtų 11 eurų didesnė nei Vyriausybės pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte (575 eurų).
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kelia klausimą Vyriausybei – jeigu „Sodros“ surenkamos įmokos ir ateities projekcijos leidžia individualiąją pensijos dalį didinti apie 15 proc., kodėl iš valstybės biudžeto bendroji pensijos dalis didinama tik 9 proc.?
L. Kukuraičio teigimu, 2023-iais metais pensijų indeksavimo koeficientą reikia nustatyti 1,1534 (šiuo metu yra 1,0902), o pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,03 euro (dabar – 5,70 euro).
„Tai leistų senatvės pensijas papildomai padidinti vidutiniškai daugiau nei 30 eurų mėnesiui.
Be to, būtų visiškai išmokėti pensijoms skirti valstybės biudžeto asignavimai, o „Sodros“ rezervas papildytas tik kiek mažiau negu numatoma dabartiniame projekte“, – pažymi L. Kukuraitis.
Ir taip daug padidinta, laukite vėlesnių metų
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė prieštaravo opozicijos pasiūlymui, kad pensijos būtų didinamos sparčiau.
„Pagrindinis argumentas yra, kad naudojant rezervo išlaidas ir būtent tokia apimtimi, kiltų rizika, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas tolesniais metais sulėtės arba išvis nevyks“, – įspėjo komiteto pirmininkas.
Pasak jo, žiūrint, pavyzdžiui, į 2025 m. situaciją, įsijungtų kita taisyklė, pagal kurią būtų didinamos lėčiau, nei pagal taisyklę, kuri naudojama dabartiniam indeksavimui.
„Tai kaip pavyzdys yra pateikiamas, kad vietoje 7,6 proc. pagal darbo užmokesčio fondo pokytį (pensijos) galėtų didėti tik 2,6 proc.<…>. Norint išlaikyti ir tą formulę, kurią galime ir dabar taikyti ir kiek didesne suma, tikrai nereikėtų naudoti visų galimybių rezervo ir tuo būdu paliekant į ateitį sprendimus“, – kalbėjo M. Lingė.
Mykolas Majauskas pripažino, kad vyresni žmonės dažnai neturi santaupų, negali pasiskolinti ar papildomai užsidirbti, tad yra priversti riboti savo poreikius.
„Todėl jų pajamų didinimas yra valstybės prioritetas. Ir čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais infliacija yra 18 proc., ateinančiais metais – 6 proc. Ši vyriausybė pensijas per du metus pensijas didina 30 proc. Tai yra sparčiausias didinimas per pastarąjį dešimtmetį“, – kalbėjo M. Majauskas ir paragino kitus Seimo narius palaikyti lėtesnį pensijų didinimą.
76 Seimo nariai (daugiausia iš valdančiųjų konservatorių ir liberalų) palaikė Vyriausybės pasiūlytą „Sodros“ biudžetą. Galutinis balsavimas už jį yra numatytas ketvirtadienį.
