Neapsikentę vis mažėjančių supirkimo kainų pirmadienį ūkininkai paskelbė streiką. Jie žada visą savaitę primelžtą pieną išpilti laukuose arba dalinti nemokamai. Žemdirbiai prie streiko ragina prisijungti ir gyventojus. Prašo jų šią savaitę nepirkti pieno prekybos tinkluose, o pieno produktus įsigyti turguose, ūkininkų parduotuvėlėse ar tiesiog pasiimti nemokamai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ūkininkai paragino gyventojus visą šią savaitę pieno produktų nepirkti prekybos tinklų parduotuvėse, o lankytis turguose ar pieną nemokamai pasiimti tiesiai iš pačių ūkininkų.
Jie prašo, kad žmonės patys atvyktų ir pasiimtų savo tarą. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono ūkininkė kviečia atvykti į Daukšaičių kaimą ir ten pasiimti nemokamai pieno.
Kiti ūkininkai pieną vežą į artimiausią miestą. Pavyzdžiui, Alytaus rajono ūkininkas Burbiškių kaime jau nuo pirmadienio dalija pieną. O vasario 8 d., trečiadienį kviečia gyventojus atvykti prie Jazminų turgaus. Ten pienas bus pilstomas į gyventojų atsineštą tarą.
Taip pat nemokamo pieno gyventojai galės pasiimti ir Raseiniuose. Ten vasario 9 d., ketvirtadienį Žemaičio aikštėje nuo 11 val. nemokamai bus dalijamas pienas. Gyventojams būtina atsinešti savo tarą.
Daugelis gyventojų neliko abejingi šiems žemdirbių prašymams. Ne vienas prisipažįsta apsilankęs pas ūkininkus pasiimti pieno. Tačiau žmonės ragina vieni kitus neimti pieno dykai, bet sumokėti ūkininkams simbolinį 0,50 euro mokestį arba tiek, kiek už pieną mokėtų parduotuvėje.
Didmiesčių gyventojai iš Vilniaus ir Kauno ragina ūkininkus atvežti pieną į miestus. Ten žmonės irgi žada neimti pieno nemokamai, tačiau jį pirkti.
Protestai prasidėjo pirmadienį
Portalas tv3.lt primena, kad ūkininkų protestai prasidėjo vasario 6 d., pirmadienį. Į juos sureagavo ir Žemės ūkio ministerija su ministru Kęstučiu Navicku.
„Žaliavinio pieno Lietuvoje nepakanka. Jei visos grandys – prekybininkai, perdirbėjai – nepagelbės ūkiams, pasekmės bus ilgalaikės, kils klausimas, iš kur bus gaunamas žaliavinis pienas.
Nesutinkame, kad šioje situacijoje visas pieno supirkimo kainų mažėjimas krenta ant ūkininkų pečių, taip neturėtų būti“, – reaguodamas į įtampą pieno sektoriuje vakar spaudos konferencijoje kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas.
Ministras pabrėžė – jei ūkiams, patiriantiems krizę, nebus padėta, patys perdirbėjai ilguoju laikotarpiu patirs daugiau nuostolių, nei patirtų dabar, padėdami spręsti šią situaciją.
„Krizės metu, svyruojant kainoms, pirmiausia nukenčia žemdirbiai, todėl ministerija peržiūri esamą reguliavimą, nes tos priemonės, kurios buvo numatytos iki šiol, nėra pakankamos. Šią krizę padėtų spręsti ne tik teisės aktų keitimai, bet ir pačių ūkininkų indėlis.
Būtina stiprinti jų derybines galias. Matome kooperavimosi trūkumą. Kooperatyvai išgyvena krizes lengviau, o pavieniams smulkiems išgyventi sudėtinga. Girdime, matome, norime pagelbėti“, – teigė žemės ūkio ministras.
Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad:
– žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas;
– kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami;
– žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Taip pat bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.
Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 tūkst. eurų teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu.
Parengtas įsakymo projektas, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis iki 200 tūkst. eurų lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama iki 200 tūkst. eurų lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Įgyvendinantiems investicinį projektą – fermos statybas, numatyta galimybė bendrą statybų įkainį skaidyti į atskirus įkainius pagal atliekamus darbus, pavyzdžiui, panaudojus paramą ir įrengus pamatus, atitinkamai parama būtų skaidoma sienoms ar stogui įrengti ar kitiems darbams. Taip palengvinama galimybė pretenduoti į bankų paskolas.
UAB ,,Žemė ūkio paskolų garantijų fondas” jau teikia garantijas pieno gamintojams už paskolas ar lizingo paslaugas, kurie nuo 2022-02-01 iki paraiškos pateikimo patyrė sunkumų.
Svarstoma galimybė teikti garantijas veiklai palaikyti perfinansuojant jau paimtus kreditus investiciniams projektams įgyvendinti.
Artimiausiu metu pieno gamintojai galės pasinaudoti valstybės parama teikiant lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti. Paskolos trukmė – iki 6 metų, taip pat numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų, o metinė palūkanų norma nustatyta nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc.
Jau šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje numatyti susitikimai su modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.
Maži ūkiai nekonkurencingi?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis Lietuvoje daug veiksmo pieno sektoriuje.
„Tačiau nepastebėjau, kad kas būtų įdėjęs žaliavinio pieno supirkimo ir eksportuojamų pieno gaminių kainų grafikus, kad būtų objektyvu matyti, kokio dydžio tie pieno rinkos pokyčiai ir ar tinka tas viešojoje erdvėje naudojamas žodis krizė.
Suprantama, kad ūkininkus erzina du dalykai. Tai, kad mažmeninė pieno produktų kaina Lietuvoje nemažėja, kai jų pieno supirkimo kaina krinta. Ir kad po pirmo 2022 m. pusmečio, kai kainos buvo didesnės negu ES vidurkis, jos vėl tapo gerokai mažesnės ir tas santykis tarp kainų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) artėja prie ankstesnių lygių“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, žaliavinio pieno kainos priklauso nuo eksporto rinkų.
„Ūkininkai puikiai žino, kad pieno supirkimo iš jų kaina daugiausiai priklauso nuo eksportuojamų produktų kainų pokyčių (iš esmės grietinėlės į Lenkiją/Vokietiją), pieno miltelių, išrūgų ir sūrių Italijoje eksporto.
Eksporto rinkose metų pabaigoje kainos pradėjo leistis nuo visų laikų aukščiausio lygio, atitinkamai ir žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje taip pat patraukė žemyn nuo rekordinio lygio. Beje, 2023 m. sausį preliminariai pieno supirkimo kaina vis dar buvo didesnė negu pernai sausį“, – skaičiavo ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kainų svyravimai yra didesni negu Vakarų Europoje, o jiems mokama kaina, kai rinkos čiuožia žemyn, vėl tampa vienos mažiausių Europoje.
„Priešingai negu piko metu, 2022 metų balandį pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo ketvirta pagal dydį ES. Čia reiktų sugrįžti prie to, kas yra pagrindiniai mūsų šalies eksportuojami pieno produktai – tai yra žaliaviniai pieno gaminiai, bet eksportuojamų produktų su nuosavo prekės ženklu nėra daug. Todėl taip ir esame mėtomi vėtomi pagal žaliavų rinkų situaciją, o natūralu, kad mažiausi pieno ūkiai dalyviai dėl nekonkurencingumo atsiduria prasčiausioje padėtyje“, – komentavo ekonomistas.
