2019–2020 metų sandūroje daugeliui Rusijos Federacijoje tapo aišku, kad prezidentas Vladimiras Putinas ruošia didelę karinę kampaniją. Tačiau, kaip sako žymus Rusijos politologas, istorijos mokslų daktaras Valerijus Solovejus, turėjo būti puolamos Baltijos šalys. Politologas sako, kad jose V. Putinas suplanavo hibridinę karinę operaciją su aukščiausiu efektyvumo lygiu. Tačiau V. Putinas apsistojo ties Ukraina, nors šių metų kovą dėl to ir apgailestavo.
Šias mintis V. Solovejus išsakė „Groši“ laidoje, skelbia UNIAN.
Pasak politologo, NATO žinojo apie šiuos V. Putino planus. Būtent todėl Baltijos šalyse prasidėjo didžiausios istorijoje karinės pratybos. Kaip pažymi V. Solovejus, sąjungininkai ruošėsi susitikti su Rusijos kariuomene.
Vėliau V. Putinas atidėjo savo planus, o 2021-aisiais sugrįžo prie minties pasitraukti su didžiausio ir neįveikiamo valstybės veikėjo titulu. Krymo ir Donbaso jam nepakako. V. Putinas nusprendė užgrobti visą Ukrainą.
V. Solovėjus kalba, kad tai, jog nuo 2020-ųjų jis buvo izoliuotas, taip pat turėjo neigiamą įtaką V. Putinui. Tai buvo ne tik dėl koronaviruso pandemijos, bet ir dėl sunkios operacijos, kurią Rusijos prezidentas išgyveno.
2021 metų pabaigoje V. Putinui artimas šaltinis politologui V. Solovejui patvirtino, kad karas tikrai bus. V. Putinas nusprendžia dėl datos ir yra įsitikinęs, kad Ukrainą užgrobs labai greitai.
Kaip aiškino ekspertas, V. Putinas planą užgrobti Ukrainą iš tikrųjų sugalvojo pats. Šios agresyvios idėjos jam nebuvo primestos. Rusijos prezidentas sugebėjo pagaliau palaužti tuos, kurie jį atkalbinėjo nuo invazijos.
Pagal V. Putino planą Odesa ir Mykolajivas turėjo kristi po dviejų savaičių, o tada rusai turėjo vykti į Moldovą. Beje, V. Putinas savo kariuomenei davė dieną, kad užgrobtų Moldovą, kalbėjo politologas.
