Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų.
Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.
LB specialistai nusprendė, kad nei žemdirbiai, nei žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, nei prekybininkai negavo daugiau pelno dėl to, kad jie visi padidino kainas. Esą jas padidino panašiai, kaip jiems išaugo sąnaudos. Labiausiai iš jų – išlaidos energijos produktams.
A. Dabušinkas pripažino, kad šiuo metu maisto kainų infliacija Lietuvoje yra itin aukšta. Esą tai pastebi ir daugelis vartotojų.
Pasak LB atstovo, maždaug nuo rugsėjo mėnesio maisto produktų brangimas yra didžiausias ir sudaro 40 proc. visos infliacijos.
Prie to labiausiai prisideda duonos ir grūdų, mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų kainų didėjimas.
Gruodį metinis šių prekių grupių kainų augimas sudarė apie 30–50 proc.
Bendrai Baltijos šalyse maistas pabrango maždaug trečdaliu, kai visoje ES maisto produktai didėjo tik 18 proc.
Per praėjusius metus Lietuvoje maisto kainos pasiekė beveik 98 proc. ES kainų vidurkį. Nors lietuvių pajamos vargiai siekia vidutinį europiečių pajamų lygį.
Už maistą mokame kaip europiečiai
A. Dabušinkso teigimu, kadangi Lietuvos ekonomika augo ir žmonių perkamoji galia santykinai nesumažėjo, gamybininkai ir perdirbėjai į galutinę produktų kainą galėjo perkelti išaugusias energetikos ir kitas sąnaudas.
Pvz., žemės ūkio sektoriuje per pastaruosius dvejus metus produkcijos kainos augo santykinai sparčiau nei LB įvertintos sąnaudos. Paprastai kalbant, sprendžiant iš LB analizės, žemdirbiai savo produkcijos kainas padidino santykinai daugiau nei jiems padidėjo įvairios veiklos sąnaudos, be to, jų produkcijos supirkimo kainos taip pat augo labiau.
„Tokios tendencijos reiškia, kad praėję pora metų žemės ūkio sektoriui turėjo būti neblogi“, – komentavo A. Dabušinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio produkcijos perdirbėjų sąnaudos ir jų produkcijos kaina esą augo panašiu tempu. Be to, sąnaudos pradėjo augti anksčiau nei produkcijos kainos. Esą perdirbėjams labiausiai brango žaliavų, paslaugų ir energetikos ištekliai.
Galiausiai mažmeninės prekybos įmonių sąnaudos ir galutinės produktų kainos parduotuvėse, pasak LB atstovo, augo panašiu tempu. Sąnaudos labiausiai paaugo dėl parduodamų prekių savikainos.
Pasak A. Dabušinsko, išskirtinio pelningumo šiose trijose maisto gamybos, perdirbimo ir pardavimo srityje esą nebuvo. Jis reikšmingai nepakito. Tik žemės ūkyje pelningumas buvo kiek didesnis, bet istorinių tendencijų neviršija.
Kaltos tik energetikos kainos?
LB Ekonomikos departamento direktorius apibendrino, kad didžiausią poveikį maisto kainoms turėjo energetikos kainų šokas.
Jis neatmetė, kad, net jeigu sąnaudos maisto gamintojams, perdirbėjams ar prekybininkams sumažės, galutinės kainos parduotuvėse išliks tokios pačios ar gal ir kiek toliau didės.
„Išsamesnė maisto produktų kainų analizė tik patvirtino, kad pagrindinė brangimo priežastis yra Rusijos energetinio šantažo ir karo prieš Ukrainą sukeltas energijos išteklių kainų šokas bei išaugusios žemės ūkio produktų kainos regione.
Tiek Lietuva, tiek ES turėtų atlikti savo namų darbus ir įgyvendinti priemones, kad būtų atsparesnės galimiems energijos kainų šokams ateityje“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Naujausiais duomenimis, maisto produktai gruodžio mėn. Lietuvoje buvo trečdaliu brangesni nei prieš metus.
Panašiai maistas brango ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje – beveik 31 proc., Latvijoje – šiek tiek viršijo 29 proc.
Truputį mažiau maistas brango Lenkijoje – per 21 proc. Visame regione maistas brango sparčiau nei vidutiniškai ES vidurkis – ES maisto produktų kainų infliacijos vidurkis gruodžio mėn. sudarė 18,2 proc.
Sparčiau nei ES brangęs maistas Lietuvoje lėmė, kad maisto produktų kainų lygis mūsų šalyje reikšmingai priartėjo prie ES kainų lygio.
Dar 2020 m. maisto produktų kainų lygis Lietuvoje siekė bemaž 85 proc., o praėjusių metų pabaigoje – jau 97,5 proc. ES vidurkio.
LB vertinimu, kai kurių grupių produktų, tokių kaip aliejus, pienas, sūris, kiaušiniai, kainos jau viršija ES kainų lygį. Jo dar nepasiekė mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių kainos.
