Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį.
Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.
Energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad sąskaitos už vandenį jau nuo gruodžio daliai gyventojų gali būti vidutiniškai 40 procentų didesnės. Pavieniai Seimo nariai gąsdina: esą mažuose Lietuvos miestuose kainos gali išsipūsti kartais.
Verslininkas Deimantas Tvaronavičius Šiauliuose automobilių plovyklų verslu užsiima jau tris dešimtmečius. Įmonės didžiausią išlaidų dalį sudaro atlyginimai darbuotojams, elektra ir vanduo. Šiaulių vandenys vyrą perspėjo, kad nuo rudens vanduo brangs.
„Nuo rugsėjo mes mokame apytiksliai 30 procentų daugiau negu pradžioje metų. Žinoma ,verslui yra našta, bet verslas, kaip ir gyvas organizmas, mes privalome prisitaikyti. Ne pirmą kartą, ne pirmos staigios išlaidos“, – teigia D. Tvaronavičius.
Iki šiol Lietuvoje galioja tvarka, kuri vandenį tiekiančioms bendrovėms leidžia kubinio metro vandens kainą perskaičiuoti tik kartą per metus. Kilus dujų ir elektros kainų krizei, dalis smulkesnių vandens tiekėjų susidūrė su išgyvenimo problemomis – bendrovės Pagėgiuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse nesugeba sumokėti išaugusių sąskaitų.
Dėl to Seimas nusprendė padaryti išimtį: šiandien priėmė įstatymų pataisas, kurios leidžia vandens tiekėjams dažniau nei kartą per metus perskaičiuoti kainas, jei smarkiai išaugo jų išlaidos.
„Realiai kainos ūgtelėjo stipriai ir vandentvarkos įmonės dabar iš esmės jau turi problemą sumokėti atlyginimus per Kalėdas savo darbuotojams dėl to, kad viskas išleista energetikai“, – tvirtino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Mes turim nugyventus vendentvarkos įmonių ūkius, dėl to reikalingas įstatymas, kad atsirastų galimybė investuoti, atnaujinti įrenginius, jeigu reikia ir teikti tinkamas geriamojo vandens ir nuotekų paslaugas žmonėms“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto atstovė Aistė Gedvilienė.
Didinti vandens tarifus įmonės galės, jeigu elektros, dujų kainos padidės trečdaliu.
„Įmonės pritrūksta tam tikrų finansinių lėšų. Jos yra priverstos arba stabdyti tam tikrus projektus, arba ieškoti paskolos, o paskolos palūkanos vėlgi ateis, jeigu įmonės bus priverstos skolintis tiems, patiems klientams. Šiuo atveju, Seimas įstatymu leidžia galimybę perskaičiuoti kainą ne kartą per metus, bet tuo metu, kai dujų ar elektros kaina pabrangsta 30 procentų“, – aiškino asociacijos „Vandens jėga“ direktorius Marius Švaikauskas.
Bendrovės, kurios dar šiemet tarifų neperskaičiavo, energetikos reguliavimo tarybos prognozėmis, vidutiniškai turėtų pakelti kūbinio vandens litro kainą 40 procentų.
Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje šeima per mėnesį sunaudojo 10 kubinių metrų vandens, jai per mėnesį papildomai išleisti reikės 5 eurus.
„Mes didžiųjų miestų asociacija esame pasiskaičiavę tuos dalykus, matome 50-ies centų didėjimą už kubą. Kai kuriuose miestuose, kur ta kainodara buvo kitokia, tas didėjimas gali būti daug didesnis“, – tvirtino M. Švaikauskas.
Štai, ką apie tai mano gyventojai:
„Vyras skusdamas barzdą – tikrai nebėgs tas vanduo, turės užsisukti.“
„Baisu, bijau sulaukti, pensija tai maža.“
„Viskas, kai susikrauna, 150 eurų išeina su vandeniu, su dujomis, su elektra. Pakraupau, kai nuėjau susimokėti mokesčius.“
„Drastiško augimo nebuvo, bet viskas priklauso nuo to išliks stabili situacija energetikos išteklių rinkoje, ar vis dėl to vėl grįšim į rugpjūčio mėnesį, tada gali būti korekcijų tokių, bet tendencijos matome, kad stabilizuojasi situacija“, – teigia energetikos reguliavimo tarybos atstovas Donatas Jasas.
Pasak Energetikos reguliavimo tarybos, didžiausią kubinio metro vandens kaina, kurią jiems šiemet teko matyti – 4,5 euro. Tokios kainos fiksuojamos mažesniuose Lietuvos miestuose.
„Šiai dienai Molėtai, Prienai, Anykščiai“, – sako D. Jasas.
Dalis Seimo narių gąsdina, kad vandens kainos ilguoju laikotarpiu dėl priimtos reformos gali kilti dar daugiau, kartais.
„Kaip galės mokėti regionų žmonės 10–12 kartų didesnę kainą, mokėti nuo didmiesčių po 16 eurų, kai didžiuosiuose miestuose mokės po 2 eurus“, – sako Seimo narys Edmundas Pupinis.
Mat įsigaliojus naujoms tvarkoms, bus griežčiau kontroliuojama vandens tiekėjų veikla. Tai reiškia, kad bendrovės privalės užtikrinti aukštą paslaugų kokybę: investuoti daugiau pinigų į senos infrastruktūros atnaujinimą. Kadangi Europos sąjungos fondų pinigų kranas užsuktas, bendrovės turės vamzdynus tiesti iš vidinių lėšų.
„Kai bus įtraukiamos visos Europos sąjungos investicijos, tie vamzdžiai, kurie yra pakloti per tą laiką Lietuvoje po žeme, tie kartai ir atsiras“, – tvirtina Seimo narys Kęstutis Mažeika.
„Įmonės gyveno iš Europos Sąjungos kišenės ir, kai pasibaigia Europos sąjungos pinigai, pasimatė problemos, kad įmonės, ypač regioninės įmonės negali išgyventi. Ir šitas projektas geras tuo, kad įmonės bus priverstos dirbti efektyviai“, – tikina M. Švaikauskas.
Kitais žodžiais tariant, jei mažo miesto vandens ūkis labai apleistas, gyventojų nedaug ir dalis jų nesijungia prie atnaujintų vamzdynų, vandens kaina tokiame rajone gali kilti kartais. Daugiau nei 60 vandens tiekėjų Lietuvoje už savo ūkį privalės reguliariai atsiskaitinėti Energetikos reguliavimo tarybai.
„Nes jeigu mes sutariam, kad reikia prijungti gyventojus, reikia atnaujinti infrastruktūrą, bet nebus kas naudojasi infrastruktūra, tai automatiškai infrastruktūros dalis atlikta, bet niekas nesinaudoja, gali išauginti kainą“, – sako D. Jasas.
Jei Prezidentūra palaimins naują Seimo priimtą įstatymą, vandens kainos gali pradėti didėti dar nuo šių metų gruodžio mėnesio.
