Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.
Atsakydamas į tai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Linas Slušnys užsipuolė valstiečių žaliųjų politiką, buvusį psichiatrą Aurelijų Verygą, esą kaip jis ateityje dirbs su homoseksualiais pacientais, kai nebebus Seimo narys, jeigu nepritaria Civilinės sąjungos įteisinimui. Beje, pats L. Slušnys pagal profesiją irgi yra psichiatras.
„Man keisčiausia, kai buvęs psichiatras (vargu, ar gali būti buvęs) kalba tokius dalykus. Ir man, kaip kolegai, kartais jau gėda, nes kaip bus galima dirbti su pacientais ateityje, jeigu nebedirbs Seime, ir, sakykim, ateis homoseksualus žmogus arba homoseksualios šeimos atstovas į terapiją? Kaip galima tiems žmonėms padėti? Kaip su jais dirbti, kai tu sakai, kad tu iš anksto esi pasmerktas“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ klausė L. Slušnys.
„Pirmiausia noriu paraginti Liną nustoti čia ką nors gėdinti. Mano psichiatrijos reikalai yra mano reikalai, reikėtų žiūrėti savų ir juo labiau atsargiai švaistytis tokiais žodžiais kaip Putinas ar panašiai kalbant apie valstiečius žaliuosius, kurie po ilgų partijų šnekų pirmieji paskyrė tuos 2 proc. krašto apsaugai, užsuko modernios karinės technikos pirkimus, sprendė klausimus dėl šauktinių kariuomenės ir panašiai. Mes manome, kad svarbiau yra ne kažkokie susitarimai, apie kuriuos mes čia kalbame, o konkretūs darbai, nes susitarimų ir anksčiau yra būta, kad ir dėl tų pačių 2 proc. skyrimo, tai bet ar jie būdavo įgyvendinami?“, – sakė valstiečių žaliųjų atstovas.
A. Veryga laidoje neminėjo ką nors smerkiantis, tik bandė paaiškinti, kodėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga galvoja, kad vykstant karui Ukrainoje nereikia teikti teisės aktų, kurie esą skaldo visuomenę.
„Manome, kad tikrai šiuo metu visuomenei nereikėtų teikti siūlymų, kurie poliarizuoja, skaldo, nes gali susidaryti įspūdis, kad tokiu būdu net ir siekiama nukreipti dėmesį nuo tų geopolitinių grėsmių, nuo karo Ukrainoje ir panašiai“, – teigė valstiečių žaliųjų politikas.
Siūlo nekiršinti žmonių vykstant karui Ukrainoje
Portalas tv3.lr primena, kad valstiečių žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas antradienį Seime pareiškė, kad prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą tarp valdančiųjų ir opozicijos Lietuvoje buvo pasiektas sutarimas netraukti į darbotvarkę visuomenę skaldančių teisės aktų projektų, tačiau esą valdantieji jį laužo, nes teikia Civilinės sąjungos įstatymą ir siekia įtvirtinti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui.
„Kol vyksta karas, susilaikykit nuo įstatymų projektų, kurie priešina visuomenę. Jūs prievarta priešinat. Jūs karo norit? Jei neišprotėjot, tada susilaikykit“, – Seimo posėdyje griaudėjo D. Gaižauskas.
Norėdami atkreipti dėmesį į savo poziciją valstiečiai pareiškė, kad jeigu valdantieji imsis visuomenę skaldančių projektų, jie trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos. Tokie susitarimai paprastai apibrėžia pagrindinius principus, kurių laikysis politinės partijos, jeigu po rinkimų formuos valdančiąją koaliciją. Jeigu jų laikomasi, partijų susitarimai gali būti itin vertingi, nes tuomet valstybė nuosekliai juda reformų keliu, nešvaisto resursų, nepraranda laiko.
„Kai Seimo salėje kalbėjo ponas valstiečių frakcijos atstovas, tai buvo toks jausmas, kad priešais mane stovi geras Putino ir Lavrovo mokinys, kuris labai gražiai grasinimais pasako: „Mes mesime visus susitarimus, jeigu nedarysite to, ko mes norime“, – apie D. Gaižauską kalbėjo L. Slušnys.
A. Veryga laidoje „Dienos pjūvis“ paaiškino, kad valstiečiai žalieji svarsto tik galimybę trauktis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos, bet neketina priešintis nacionalinį saugumą stiprinantiems įstatymams, kai dėl jų balsuojama Seime.
Regi atsivėrusį galimybių langą
Pasak L. Slušnio, reikia suvokti, kad valdančiosios koalicijos partnerei Laisvės partijai civilinės sąjungos, anksčiau vadintos partneryste, įteisinimas yra ypač svarbus rinkimų pažadas. Laisvės partija buvo įsipareigojusi partnerystę įteisinti per šimtą dienų nuo darbo pradžios, bet, deja, to padaryti nepavyko. Paskutinį kartą gegužės mėnesį įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos, galima manyti, kad šis teisės aktas buvo viena iš daugelio priežasčių, paskatinusių dalį visuomenės atstovų burtis į Šeimos gynimo maršus.
Šįkart partnerystė pervadinta į civilinę sąjungą, padaryta ir kitų kompromisų, pavyzdžiui, civilinė sąjunga bus registruojama ne civilinės metrikacijos įstaigoje, o pas notarą, partneriai negalės pasirinkti vienas kito pavardės. Kiti svarbūs aspektai, kad įstatymas atsietas nuo homoseksualių žmonių teises ginančio Laisvės partijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus ir patikėtas bendrai koalicijai, bet labiausiai šiems politikams: konservatorėms Jurgitai Sejonienei, Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, Liberalų sąjūdžio atstovui Eugenijui Gentvilui ir Laisvės partijos politikui Vytautui Mitalui. Šiuo atveju stengiamasi civilinei sąjungai suteikti kuo „tradiciškesnius“ veidus, kad būtų kuo mažiau galimybių įsivelti į ginčus ad hominem.
L. Slušnys sako, kad Laisvės partija pavasario sesiją mato kaip atsivėrusį galimybių langą pabandyti įteisinti civilinę sąjungą, nes paskui jau artėja 2023 m. savivaldos rinkimai, kas reiškia, kad partijos ir politikai vėl bandys kuo labiau įtikti rinkėjams ir nenorės balsuoti dėl kontraversiškų įstatymų projektų. Ypač tai aktualu konservatoriams, nes šioje partijoje vyrauja tiek liberalusis sparnas, tiek krikdemiškasis.
„Mes privalome gerbti savo koalicijos partnerius, esame labai nedidelė dauguma, su tuo irgi turime skaitytis. Tikrai negalime pasitikėti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri nėra nei koalicijos partnerė, jie nėra mums padedantys, jie yra opozicija. Tai ar mes galime tikėtis palaikymo tam tikruose kritiniuose momentuose? Ne, kritiniais momentais yra trijų partijų koalicija. Ir kai šitą ant stalo deda mažoji frakcija, kuri yra mūsų koalicijos partnerė, mes tiesiog gerbiame ir sakome: taip, gerai, jeigu jums tai svarbu, mes apie tai kalbame ir duodame šiame etape. Tiesą sakant, šią akimirką yra galimybė tą daryti, nes nesvarstome dabar biudžeto, tik ką priėmėm pataisymus, todėl dabar yra langelis, kai nėra kokių nors pabėgėlių, lyg tai susitvarkėm su kitai Ukrainos klausimais, tai galbūt galime tą dėlioti“, – sako L. Slušnys.
