Iš Lietuvos dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasitraukus užsienio turistams, ekonomikos ir inovacijų ministerija už 100 tūkstančių eurų paruošė interaktyvų turistų žemėlapį. Armonaitė žada, kad toks žemėlapis parodys turistų srautus, atskleis lankomiausias jų vietas ir pasitarnaus vietos verslui.
Opozicija ministrę ragina nebesitaškyti mokesčių mokėtojų pinigais – esą ankstesnis „trečios nakvynės“ projektas, kuris valstybei kainavo milijoną eurų, patyrė fiasko – pinigai buvo iššvaistyti, o turistų iš užsienio į Lietuvą išvis nepriviliojo.
Simboliška, kad pirmąją vasaros dieną kruizinis laivas su kone tūkstančiu turistų iš Jungtinės Karalystės atplaukia į Klaipėdą. Keliautojai net ir lyjant lietui geros nuotaikos nestokoja ir pripažįsta, kad jų tikslas buvo ne Lietuvos uostamiestis:
„Mes kruiziniu laivu turėjome plaukti į Sankt Peterburgą, bet dėl kažkokių priežasčių nebeplaukiame. Tai blogai, mes norėjome į Pyterį, bet Putinas daugiau mūsų nebekviečia.“
„Mes atplaukėme kruiziniu laivu, labai gražu nepaisant lietaus, kainos geros ir žmonės draugiški. Smagu, tik prašyčiau daugiau saulės kitą kartą“, – kalba turistas Michael.
„Čia puiku, švaru ir kainos prieinamos. – Gal jūs ką nors jau nusipirkote? – Taip, lietų“, – sako turistas Phelp.
O Nacionalinė turizmo verslo asociacija skaičiuoja – palyginus šių metų gegužę su priešpandeminiu laikotarpiu, turistų srautai į Lietuvą sumenko maždaug 70 procentų. Ir klausimas, ar artimiausiu metu užsienio turistų Lietuvoje išvis padaugės. Prastas tendencijas pastebi ir verslininkai – užsieniečiai masiškai atšaukia užsakymus.
„Grupės praktiškai atšaukiamos visos ir motyvas – karas, karas pas jus. Karas – jūs mobilizuojatės ir pas jus nevažiuosime“, – teigia „Best Baltis Hotels“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius.
O gaivinti merdėjantį turizmo sektorių vėl užsimojo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ministrė kartu su „Keliauk Lietuvoje“ pristato interaktyvų užsienio turistų mobilumo žemėlapį. Toks žemėlapis jau kainavo apie 100 tūkstančių eurų mokesčių mokėtojams. Duomenys, ką turistai Lietuvoje veikė pandeminiais metais, atsiėjo 60 tūkstančių eurų, o pats įrankis – dar 40 tūkstančių.
„Žinoma, kad tai yra atsiperkanti investicija. Neįdėjus pinigų į duomenis mes negalėsime planuoti kur kas didesnių investicijų į turizmo plėtrą nei valstybė, nei verslas. Dabar startuojame su praėjusių metų duomenimis, tuomet turėsime šių metų duomenis, o vėliau ir realiu laiku“, – tikina A. Armonaitė.
„Mes labai tikimės, kad šitas projektas ir toliau bus vystomas. Mes kalbėsimės dabar su verslu ir su savivaldybėmis, kad jie pabandytų patys pasinaudoti tuo projektu, ar jiems visi duomenys tinkami, gal jie norėtų kažką kitką matyti tame žemėlapyje“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ laikinoji vadovė Olga Gončarova.
Opozicija tokius ekonomikos ir inovacijos ministrės užmojus deda į šuns dienas ir tikina, kad mokesčių mokėtojų pinigais eksperimentų daryti nebereikia. Esą jau kartą ministerija bandė turistus prisivilioti „trečios nakvynės“ projektu, kuris valstybei kainavo milijoną eurų, tačiau nepasiteisino. Tąkart vietoj žadėtų pritraukti 20 tūkstančių turistų ministerijos projektu susigundė vos keli šimtai užsieniečių.
„Aišku, šitie visi veiksmai man primena, kai mirusiam žmogui daromas dirbtinis kvėpavimas. Tai šito tikrai nereikėtų, reikėtų iš jau padarytų klaidų daryti išvadas ir mokesčių mokėtojų pinigais nedaryti eksperimentų“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
O pati ministrė apie tuščiai išdalintą milijoną eurų dabar bando kalbėti pozityviai.
„Tai buvo nedidelė priemonė, ji buvo skirta verslui. Verslas, kaip girdime, ne visas atsigavo. Tai gerai, kad ji buvo. Aišku, persvarstysime ją ir klausimas, ar kitą kartą darytume šitą priemonę. Tačiau verslui paramos reikėjo ir ji buvo“, – tikina A. Armonaitė.
Visgi „Keliauk Lietuvoje“ laikinai vadovaujanti Olga Gončarova tikina, kad taip lengvai grįžti į priešpandeminį lygį, kai atvykstamasis turizmas per metus sugeneruodavo kiek daugiau kaip 1 milijardą eurų pajamų, šiemet greičiausiai nepavyks.
„Galbūt mes negrįšime į tą priešpandeminį lygį į šiais metais, bet dedame visas pastangas organizuodami savo rinkodarą užsienyje tam, kad keliautojas atvyktų į Lietuvą, prisimintų Lietuvą ir čia praleistų savo atostogas“, – sako O. Gončarova.
Įprastai jau gegužės mėnesį turistai rinkdavosi keliones po Lietuvą – ir didžiausi srautai turistų mūsų šalį pasiekdavo iš kaimyninių šalių.
„Natūralu, kad didžiausio srauto turistų mes sulaukdavome iš rusakalbių šalių, tada jau sekdavo kaimynai – Lenkija, Vokietija. Tai šiemet, kas bus, mes pasakyti negalime. Nes daugiau kaip 50 procentų turistų iš rusakalbių šalių tikrai nesulauksime“, – tvirtina nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Tiesa, jautriai sureagavo ir Vokietijos, Prancūzijos, Italijos keliautojai – nemaža dalis balandį atidėjo keliones arba jas išvis atšaukė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė žada į Lietuvą prisikviesti keliautojų iš kitų šalių – Izraelio, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Vokietijos. Užsienio turistus į Lietuvą ministerija vilios informacinėmis kompanijos. Tiesa, kiek tai padės papildomai pritraukti užsieniečių į Lietuvą – kol kas lieka neaišku.
