Treji metai Nausėda – prezidentas: žmonės atsakė, ar rinktų jį dar kartą

Lygiai prieš trejus metus šią dieną Gitanui Nausėdai Lietuvos žmonės patikėjo prezidento postą. Praėjo jau daugiau kaip pusė kadencijos, tad žmonės jau susidarė įspūdį – gerai Nausėda atlieka savo pareigas, ar ne. Vieni jį giria, kiti pasigenda tvirtesnės nuomonės.

Politologai aiškina, kad per trejus metus Nausėda turėjo gerų iniciatyvų, tačiau netrūko ir akis badančių politinių nesusipratimų. Visgi jis išlieka geriausiai vertinamu politiku, tad galimybes dar kartą laimėti postą sociologai vertina itin aukštai.

Į rinkimus tuometis ekonomistas Gitanas Nausėda žygiavo turėdamas net 80-ies procentų populiarumą. Dabar jo reitingas – per 50 proc. Sociologai aiškina, kad abu skaičiai neišskiria Nausėdos iš savo pirmtakų. Prezidentas – ir toliau populiariausias Lietuvos politikas. Gyventojai vertina prezidentą:

„Ramus, savo vietoj.“

„Iš 10 septynis. Šiaip sau man jisai.“

„Norisi, kad žmogus pasakytų stipriau, rimčiau, kaip mokyklos vadovas būna.“

„Galėtų būti ryžtingesnis kaip kada.“

„Šeimos klausimais turi savo poziciją, žmonių skurdinimo klausimais pasisako.“

„Neryžtingumas nuvylė.“

„Šiek tiek lėkštokas, bet vadovauti gali, manau.“

„Be nuomonės, silpnas.“

„Simpatiškas, protingas.“

„Labai gerai, visi kad būtų tokie toliau.“

Politologai antrina – per trejus metus išties buvo visko. Pasak Rimos Urbonaitės, prasčiausiai šalies vadovui sekėsi komunikuoti savo paties mintis.

„Pilasi „memai“ ir paskui vieną ar dvi dienas visi diskutuoja, kaip atrodo „nabašniko“ šlakstymas žalia arbata. Vienas iš pavyzdžių, kad yra to nepasiruošimo“, – teigia R. Urbonaitė.

Nausėdai, kaip prezidentui, reikalus itin pagadino kovido pandemija. Už užsienio politiką atsakingas šalies vadovas kone dvejus metus nė negalėjo vykti vizitų svetur. Tai gerokai sumažino jo matomumą, tačiau prasidėjo bėdos ir valdžios rūmuose. Pasikeitus Vyriausybėms pasipylė vieši ginčai su premjere Šimonyte. Ypač garsiai nuskambėjo nesutarimai su valdančiaisiais dėl Taivano atstovybės pavadinimo konflikte su Kinija.

„Tu suprasdavai, kad jau artėjame prie gėdos linijos, kai ne tik viduje įtampos ir nemalonu žiūrėti, bet ir reputaciją pradedam skandinti ir už Lietuvos ribų“, – tvirtina R. Urbonaitė.

Pastaruoju metu, Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, įtampos tarp prezidento ir Vyriausybės atrodo atslūgusios, tik nežinia, kiek ilgam.

„Pagirčiau prezidentą už jo laikyseną karo situacijoje. Jis atrodo pakankamai solidžiai, kalba teisingus dalykus. Visi tie koketavimai su maršais, judėjimais buvo iš nevilties, nesugebėjimo atrasti sau atramą“, – sako politologas Bernaras Ivanovas.

Pasak Bernaro Ivanovo, būtent politinės atramos Nausėda ir neturi. Dėl to valdantiesiems jis neįsiūlo ir dalies savo gerovės valstybės idėjų. Net ir neapmokestinamąjį pajamų dydį konservatoriai su liberalais sutiko kelti ne iš pirmo karto.

„Grybauskaitė buvo žmogus, paremtas konservatorių. Nausėda neturi partijos paramos, todėl jis pakabintas ore, galios jo nominalios“, – aiškina B. Ivanovas.

Labiausiai didžiuojasi Nausėda minėtu NPD kėlimu, vienkartinėmis 200-ų eurų išmokomis vaikams kovido padariniams mažinti.

„Valdžių keitimosi metu – ir kovido situaciją padėti suvaldyti, kaip idėja, nebuvo bloga. Prezidentūra nemažai dėmesio skyrė ir neįgaliųjų klausimams. Neatrodo labai reikšminga, bet tai svarbu“, – teigia R. Urbonaitė.

Nors prezidentą daug kas kritikuoja už norą įtikti visiems, jis puikiai žino, kad tai ir išlaiko jį reitingų viršūnėje.

„Jį palaiko daugiau mažiau visos socialinės demografinės grupės, ir jaunesni, ir senesni, įvairūs elektoratai“, – kalba sociologas Vladas Gaidys.

O tai laisvai leidžia jam svajoti apie pergalės tortą ir per būsimus rinkimus po dvejų metų. Ar gyventojai rinktų jį antrą kartą?

„Taip, matyčiau, būtinai. Kultūringas žmogus, ramus, visas patyčias atlaiko kultūringai.“

„Ne, turbūt.“

„Ne.“

„Ir jo nematau, ir nematau, ką rinkti.“

„Mes nieko nejaučiam. Ar Nausėda, ar vienas, ar kitas, viskas tas pats.“

Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už Nausėdą balsuotų per 20 proc. tautiečių. Vilija Blinkevičiūtė, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen lieka gerokai už nugaros.

„Buvimas poste prideda 30 proc. ir tai kitų kandidatų atžvilgiu sudaro situaciją, kai jie negali laimėti“, – sako B. Ivanovas.

Jei neatsiras kitas nepartinis X faktorius. Buvę varžovai Šimonytė ir Skvernelis nesako, ar vėl mėgins laimę.

„Neatsakysiu į šitą klausimą“, – kalba I. Šimonytė.

Kažin ir ar pavyktų, sako sociologas Vladas Gaidys.

„Rezultatas būtų neblogas, antrą vietą gautų, nežinau, su kuo rungtyniautų“, – komentuoja V. Gaidys.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer