Tautiečiai ir toliau apkrauna mirusių artimųjų kapus. Kapinių tvarkytojai pastaruoju metu skaičiuoja triskart išaugusį atliekų kiekį, kurio didžioji dalis – netinkama perdirbti. Atliekų specialistai klausia, kam reikalingi glėbiai žvakių ir visokiausių puokščių, kai paskui viskas nukeliaus į sąvartyną.
Patys žmonės aiškina, kad kukliau puošia kapus, bet kapinių tvarkytojai atšauna – niekas nesikeičia.
Lapkričio 3-osios popietė Karveliškių kapinėse netoli Vilniaus. Po masinio kapų lankymo ten ramiau – alėjomis žingsniuoja vienas kitas žmogus. Ir konteineriai ištuštinti. Kapinių prižiūrėtojai sako: taip jau įprasta, kad po Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos daug šiukšlių jau nesusikaupia.
„Didžiausias darbymetis pas mus buvo visą spalį. Nes žmonės dalimis ėjo, tvarkėsi visą spalį kapavietes – pagal šiukšlių kiekį tai mes matome. Likus dviem savaitėm, masė žmonių ėjo kiekvieną dieną, buvo didžiuliai kiekiai žmonių“, – teigia kapinių priežiūros ir administravimo vadovas Darius Jakutonis.
Naujas atliekų bumas prasidės stipriai atšalus orui, kai gėlės suglebs ir visos žvakės užges. Didžiausiose sostinėje – 80 hektarų ploto – kapinėse praeitą mėnesį, negalutiniais tvarkytojų skaičiavimais, surinkta 900 tonų įvairių atliekų.
„Paprastą mėnesį būna nuo 200 iki 300 tonų“, – kalba D. Jakutonis.
Vadinasi, per spalį tvarkytojai išmeta ir surenka tris kartus daugiau atliekų. Ir daugiausiai viskas nukeliauja į sąvartyną, mat žmonės net į rūšiavimo konteinerius sudegusias žvakes, gyvas ar dirbtines gėles meto nežiūrėdami. Kad šiukšlių ir rūpesčių kapinėse būtų kuo mažiau, gyventojus aktyvistai ir atliekų tvarkytojai ragino ir teberagina kuo mažiau pirkti kapų žvakių.
„Ar tikrai reikia tiek plastiko kapinėse, ar tikrai reikia tiek stiklo kapinėse? Tai yra toks didžiulis klausimas. Tie kiekiai, kurie susidaro dažnai yra nepateisinami“, – kalba Vilniaus atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.
Atrodo, kad į tokį raginimą įsiklausiusių atsiranda:
„Pritariu. Minimaliai nešu savo tėveliams. – Tai, žodžiu, į vieną kapą dvi žvakutės ir štai šiek tiek chrizantemų. – Taip. Manau, kad čia ne pagrindinis tikslas dėti daug žvakių ir daug gėlių. Galima ir kitaip paminėti.“
„Užtenka vienos žvakės. Svarbiausia: užsakyti mišias reikia, neužmiršti, pasimelsti.“
„Kai pakalbini, sako: reikia kukliau. Bet iš tikrųjų visi neša kuo daugiau. Aš nežinau, gal jiems kažkaip nuo to geriau, ramiau. Galvoja, tam artimajam palaidotam bus irgi ilsėtis gražiau“, – sako D. Jakutonis.
Kiek pilnesni konteineriai – Ginkūnų kapinėse Šiauliuose. Bet ir tai tokių – vos keli, kiti – pustuščiai. Pačiose kapinėse žmonės dar lankosi, po didžiojo kapinių lankymo yra ir ką tvarkyti: „Padedu aš būtent daugkartines, kad galėčiau įstatyt vėl, parsinešu. O giminaičiai prideda atvežę visokių.“
Kapinėse stovi konteineriai mišrioms atliekoms ir stiklui, tačiau žmonės sako: išrūšiuotų viską iki paskutinės detalės, bet nežino, kaip:
„Kur dėt tuos dangtelius? – Aš tai, manau, prie bendrų šiukšlių. – Niekas nesprendžia šitos problemos. Aš nuimsiu, bet į namus tai nesinešiu.“
„Ir plastmasė, ir stiklas – viskas sumesta į vieną krūvą.“
„Mes tai rūšiuotume, bet kad ten žiūrim, kur surūšiuotos, viskas bendrai. Kažkaip žmonės nesupranta, matyt. Yra užrašyta „stiklas“ – stiklas. O visi meta kaip pakliūna.“
„Aišku, kai kalbam apie mokesčius, apie tai, kiek susimokame už atliekų tvarkymą, tai nemanau, kad turime labai stebėtis, kad ta kaina auga, matydami šiukšles“, – kalba T. Vaitkevičius.
Kapinių tvarkytojai dalijasi vienu patarimu: neužtenka atskirti metalinio žvakės indelio, todėl iš stiklinio indo reikia išgramdyti likusį parafiną. Tik tada stiklas taps tinkamas perdirbti.
