Naujų karų, kuriuos galėtų sukelti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atgrasymas galėtų būti signalu jam, kad „NATO nesėdės sudėjus rankų, kuomet pažeidžiamos sienos ir žudomi žmonės“, paaiškino istorijos profesorius Heinrichas Augustas Winkleris iš Vokietijos.
Savo interviu „Bild“ jis pripažino, kad dar prieš metus nebūtų galėjęs pagalvoti, jog Rusijos ir Ukrainos plataus masto karas yra įmanomas. Ekspertas priminė, kad 1990-aisiais SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pasirašė Paryžiaus chartiją.
„Šis dokumentas turėjo sukurti laisvą pasaulį nuo Vankuverio iki Vladivostoko – visiškas valstybių suverenitetas, nacionalinės teritorijos neliečiamybė, laisvas aljansų pasirinkimas. O jau vėliau, apie 2014-uosius, kartu su Krymo aneksija ir karu Donbase, tapo aišku, kad Rusija yra kupina ryžto trauktis iš Paryžiaus chartijos“, – paaiškino H. A. Winkleris.
Jo teigimu, vokiečiai ilgą laiką buvo linkę „užmerkti akis į tai, kas įvyko nuo 2014-ųjų“. Vokietijos politikai daugelį metų buvo įtikėję Vokietijos supergaliomis. Nebuvo kreipiama nei į JAV, nei į Lenkijos ar Baltijos šalių perspėjimus dėl dujotiekių per Baltijos jūrą tiesimo. „Dėl to Vokietija prarado savo rytinių kaimynių ir sąjungininkių pasitikėjimą“, – paaiškino H. A. Winkleris.
„Tai buvo istorinė klaida“, – pažymėjo jis.
Vienintelis būdas, kaip įtikinti V. Putiną sustoti yra griežta NATO atgrasymo politika. „Jeigu tik Putinas patikės, kad jam nereikia nieko bijoti, jis tęs savo agresiją kitur“, – aiškino istorikas.
Ekspertas pažymėjo, kad didžiulis karas ES teritorijoje galėtų prasidėti, jeigu Rusijos Federacija atakuotų NATO narę, pavyzdžiui, Lietuvą.
„Štai kodėl svarbu, kad Vakarai ir Vokietija tęstų didelį Ukrainos palaikymą šiai ginantis nuo rusų okupantų“, – pažymėjo H. A. Winkleris.
