Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.
Anot ministrės, Vokietija ir ES Rusijos taktiką suvokia kaip dar vieną bandymą padalyti bloką, tačiau ji neabejoja, kad šis siekis „žlugs, nes vieninga Europa labiau nei bet kada supranta būtinybę nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos“.
„Norime kuo greičiau gauti 100 procentų nepriklausomybę nuo iškastinės energijos iš Rusijos“, – interviu „Radio Svoboda“ sakė A. Baerbock.
Ji taip pat pridūrė, kad jei Rusija visiškai uždarys „Nord Stream 1“, „nėra jokių abejonių“, kad Vokietija tęs savo sankcijų Maskvai politiką.
Praėjusią savaitę „Gazprom“ po 10 dienų techninės priežiūros pertraukos atkūrė dujų tiekimą per „Nord Stream 1“, tačiau tik 40 proc. dujotiekio pajėgumo. Rusija pranešė, kad esą buvo priversta sumažinti apimtį dėl vėlavimo grąžinti vieną iš dujotiekio turbinų, kuri buvo aptarnaujama Kanadoje.
Vokietija teigė, kad tiekimo sumažinimai buvo padaryti ne dėl techninių problemų, o už tai, kad ES įvedė griežtas sankcijas Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad sankcijų pratęsimas gali lemti katastrofišką energijos kainų augimą vartotojams visame pasaulyje.
Liepos 20 dieną Europos Komisija pasiūlė ES šalims savanoriškai 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą tuo atveju, jei nutrūktų rusiško kuro tiekimas Europai.
Liepos 25 d. Rusijos „Gazprom“ paskelbė, kad nuo liepos 27 d. sumažins tiekimą per „Nord Stream 1“ į Vokietiją iki penktadalio savo pajėgumų.
Šiandien, liepos 26 d., Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Europos Sąjungos valstybės narės susitarė sumažinti dujų suvartojimą 15 proc., nes tikimasi visiškai nutraukti tiekimą iš šalies. Rusijos Federacija tampa vis labiau tikėtina.
