Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neabejoja, kad sprogimus Lenkijos teritorijoje sukėlė ne ukrainiečių raketa. Jis priduria neturintis pagrindo nepasitikėti Ukrainos pajėgomis.
Svarbiausi įvykiai, susiję su Lenkijoje antradienio vakarą įvykusiais sprogimais:
19:29 | „Tai buvo akimirka, kurios Vakarų lyderiai bijojo“
Antradienio vakarą Lenkijos teritorijoje, netoli sienos su Ukraina, įvykę sprogimai buvo akimirka, kurios Vakarų lyderiai bijojo nuo pat karo pradžios, sako BBC korespondentas Paulas Adamsas.
Anot jo, Vakarų lyderiai nuo pat vasario 24-osios baiminosi, kad Rusijos karas Ukrainoje gali persimesti į NATO teritoriją ir išsiplėsti.
„Tačiau pirmieji nuogąstavimai, kad Rusija galėjo sąmoningai užpulti Lenkiją, greitai išblėso, nes analitikai, o vėliau ir Vakarų politikai išvien tvirtino, kad tai neatrodo kaip sąmoningas Rusijos puolimas“, – pastebi P. Adamsas.
Po NATO susitikimo ryte Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad preliminari analizė parodė, jog įvykio vietoje nufilmuotos nuolaužos yra Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketos dalis.
Tačiau jis pridūrė, kad atsakomybė už įvykį krenta ne Ukrainai.
„Juk nieko iš to nebūtų įvykę, jei Rusija vakar nebūtų paleidusi dešimčių sparnuotųjų raketų į taikinius visoje Ukrainoje.
Ne Ukraina kalta, tačiau kils klausimų dėl Kyjivo ankstyvo neigimo, kad viena iš jo priešlėktuvinės gynybos raketų buvo susijusi su šia operacija“, – rašo P. Adamsas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dar antradienį vakare „Twitter“ parašė, kad bet kokia prielaida, jog Ukrainos raketa nusileido Lenkijoje, yra Rusijos „sąmokslo teorija“.
„Atsižvelgiant į vėlesnius Joe Bideno, jo Lenkijos kolegos Andrzejaus Dudos, J. Stoltenbergo, Danijos gynybos ministro ir kitų asmenų komentarus, D. Kulebos žinutė atrodo skubota“, – rašo korespondentas.
19:09 | Zelenskis apie sprogimus Lenkijoje: neabejoju, kad tai nebuvo mūsų raketa
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė neabejojantis, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė ne Ukrainos raketa, rašo „Kanal 24“.
„Neabejoju, kad tai nebuvo mūsų raketa ar mūsų raketos smūgis“, – cituojamas jis.
V. Zelenskis pareiškė neturintis pagrindo nepasitikėti Ukrainos pajėgomis.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainai turėtų būti suteikta galimybė patekti į vietovę, kur sprogimai nugriaudėjo.
Kartu prezidentas pažymėjo, kad tik sprogimai Lenkijos teritorijoje privertė kai kuriuos žmones pabusti. Anot jo, Ukraina nuo pat pirmųjų karo dienų prašė padėti apsaugoti Ukrainos oro erdvę, uždaryti dangų, tačiau tai neįvyko.
18:42 | Maskva iškvietė Lenkijos ambasadorių dėl ukrainiečių kaltinimų paleidus raketą
Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės.
„Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad tikėtina, jog raketą paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to kalta Rusija.
Kyjivas anksčiau trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
„Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.
Pastaroji neigia esanti kaip nors susijusi su antradienio incidentu.
18:13 | Lenkijos premjeras: negalime atmesti galimybės, kad sprogimas buvo rusų provokacijos dalis
Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl.
„Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.) ataka prieš Ukrainą buvo beprecedentė“, – sako jis.
Anot lenkų premjero, Ukraina antradienį neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik gintis nuo rusų raketų.
„Kalbame apie kelis šimtus raketų, kuriomis bandyta numušti bepiločių orlaivių ir raketų krušą. Negalime atmesti galimybės, kad Ukrainos infrastruktūros apšaudymas prie pat sienos su Lenkija yra sąmoninga provokacija, vykdoma tikintis, kad tokios situacijos susiklostys“, – pabrėžia M. Morawieckis.
Anot jo, Lenkija buvo pasiruošusi tokiam įvykiui, tokie ir panašūs scenarijai buvo aptarti, prieš kelias savaites buvo atlikta išsami analizė.
„Visus planus rengėme atsižvelgdami į tai, kad toks išpuolis gali įvykti. Turime septynis atakos prieš civilius ir karinius taikinius scenarijus, griežtai laikomės iš anksto parengtų scenarijų“, – kalba premjeras.
„Rusija žino, kad pralaimi šį karą. Kremliui liko tik melas, propaganda ir sumaišties skleidimas. Šiandien turime nebijoti. Veiksmingiausi ginklai visada yra drąsa ir solidarumas“, – priduria jis.
17:37 | Pareigūnas: Ukraina informavo JAV ir sąjungininkus, kad tuo metu bandė sustabdyti rusų raketą
Ukrainos kariuomenė pranešė JAV ir sąjungininkams, kad bandė sustabdyti Rusijos raketą panašiu metu ir netoli tos vietos, kur Lenkijoje įvyko sprogimas. Apie tai CNN patvirtino neįvardintas JAV pareigūnas.
Neaišku, ar ši raketa yra ta pati raketa, kuri smogė Lenkijai.
CNN kreipėsi komentaro į Pentagoną, tačiau jo atstovas nukreipė žurnalistus į kiek anksčiau JAV prezidento Joe Bideno išsakytą komentarą: „Mažai tikėtina, turint omenyje trajektoriją, kad ji buvo paleista iš Rusijos. Bet mes pamatysime. Pažiūrėsime.“
17:21 | Austinas užsiminė, kad galutinė atsakomybė už sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.
Pirminiuose pranešimuose dėl sprogimo, per kurį žuvo du žmonės ir kuris sukėlė baimę, kad karas Ukrainoje gali smarkiai eskaluotis, buvo kaltinamos Rusijos raketos, tačiau vėliau Lenkija pareiškė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė paklydusi Ukrainos pajėgų paleista raketa „žemė–oras“.
„Toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo sąjungininke Lenkija ir kitomis šalimis, kad surinktume daugiau informacijos, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su savo NATO sąjungininkais ir vertinamais partneriais“, – sakė L. Austinas, pradėdamas virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro kelios dešimtys Kyjivą remiančių šalių, posėdį.
„Žinome, kokiame kontekste visa tai vyksta. Rusija patiria vieną nesėkmę po kitos mūšio lauke, o jos taikiklyje atsiduria Ukrainos civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, kuris taip pat turėjo dalyvauti Ukrainos kontaktinės grupės posėdyje, kalbėjo tiesiau ir bedė pirštu į Rusiją pareikšdamas: „Tai ne Ukrainos kaltė.“
„Didžiausia atsakomybė tenka Rusijai, kuri tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakė jis, po NATO ambasadorių susitikimo, kuriam pirmininkavo.
Sprogimas Lenkijos rytuose įvyko Rusijai antradienį surengus dešimtis raketų smūgių visoje Ukrainoje, dėl kurių, Kyjivo teigimu, milijonai žmonių liko be elektros.
Daugiasluoksnės oro gynybos kūrimas, siekiant apsisaugoti nuo tokių smūgių, yra pagrindinis Ukrainos sąjungininkų, kurie Kyjivui atsiuntė įvairių raketų sistemų, tikslas.
L. Austinas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono atsiųstos pažangiosios NASAMS sistemos jau veikia Ukrainoje.
„Mūsų oro gynybos sistemos NASAMS jau veikia ir 100 proc. sėkmingai stabdo Rusijos raketas, Kremliui toliau negailestingai bombarduojant Ukrainą, įskaitant vakarykštes atakas“, – sakė jis.
16:52 | Duda ramina gyventojus dėl padidėjusio tarnybų judėjimo
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ramina gyventojus ir ragina į papildomų saugumo priemonių įvedimą žiūrėti ramiai, rašo lenkų leidinys „Onet“.
Apie tai trečiadienį prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje.
„Noriu dar kartą nuraminti piliečius. Jei kas nors nerimauja dėl padidėjusio oro judėjimo, policijos, pasieniečių, kariuomenės buvimo, nuraminu, kad viskas vyksta pagal duotus nurodymus. Visomis šiomis priemonėmis siekiama padidinti saugumą. Prašome į tai žiūrėti ramiai“, – kalbėjo jis.
16:29 | Lietuvos kariuomenė po raketos smūgio Lenkijoje padidino parengties lygį
Reaguojant į raketos smūgį Lenkijoje, Lietuvos kariuomenės vienetuose buvo padidintas parengties lygis.
„Vadovaujantis kariuomenės procedūromis buvo padidintas parengties lygis kariuomenės vienetuose“, – BNS trečiadienį informavo kariuomenė.
Jų teigimu, pagal numatytas procedūras, nutikus tokiems atvejams, kaip Lenkijoje, reaguoti privalu.
Kariuomenės vado atstovė spaudai kapitonė Rūta Montvilė BNS sakė, kad šiuo sprendimu sumažintas karinių vienetų reakcijos laikas, „skirtas reaguoti į potencialias grėsmes ir atlikti nustatytas užduotis“.
Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.
NATO teigia, kad sprogimas tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau didžiausia atsakomybė už tai tenka Rusijai. Panašios pozicijos laikėsi ir didžiųjų Vakarų šalių lyderiai.
15:52 | Kuleba: Rusija skatina sąmokslo teoriją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikina, kad Rusija skatina sąmokslo teoriją, kad tai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos teritorijoje.
15:37 | Vokietijos kariniai lėktuvai stebės Lenkijos oro erdvę
Vokietijos Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas paskelbė, kad Vokietija siųs savo karinius lėktuvus į Lenkiją ir padės stebėti šalies oro erdvę. Pasak jo, Lenkijai pageidavus, oro policijos misija galėtų prasidėti ketvirtadienį. Gynybos ministerijos atstovo teigimu, patruliuojantys lėktuvai būtų dislokuoti Vokietijos oro bazėse, perkelti jų į Lenkija būtinybės nėra.
15:30 | Kalbėjosi Lenkijos ir Estijos prezidentai
Estijos prezidentas Alaras Karisas telefonu kalbėjosi su A. Duda. Estijos vadovas pažymėjo, kad būtina stiprinti NATO rytinį flangą, ypač oro gynybą.
