Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs.
Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks. Visgi, jei infliacija ir trauksis, galvos skausmą žmonėms toliau kels augančios palūkanos.
Apsikirpti ir nusidažyti plaukus grožio salone Marijampolėje moteriai kainuoja apie 50 eurų. Savininkė neslepia – kiek anksčiau kainas didino.
„Prie kiekvienos paslaugos porą eurų pridėjom, nes viskas brangsta – medžiagos, priemonės, mokesčiai. Sakyčiau, netgi trigubai mokesčiai pakilo“, – teigia grožio salono savininkė Jolanta Navikienė.
Tačiau dar labiau branginti paslaugų grožio specialistė erdvės nebemato.
„Padaryt dar didesnes, kad neprieinamos būtų, nebus gerai. Dar sumažės perpus klientų“, – sako J. Navikienė.
Sausis esą ir šiaip sausas klientų, tačiau verslininkė pastebi, kad žmonės jau dabar taupo.
„Aš manau, kad rečiau tvarkysis, puošis moterys. Dažymus suretins“, – tvirtina J. Navikienė.
Optimizmo grūdą ekonomistai įžvelgia infliacijos skaičiuose. Išankstiniais duomenimis, sausį Lietuvoje ji kiek viršija 18 procentų, paskutinį kartą toks skaičius fiksuotas gegužę. Ekonomistai tvirtina, kad infliacija jau išsikvepia ir mažės toliau.
„Traukiasi priežastis, dėl kurios ji ir atsirado – pinganti nafta, degalai ir pingančios dujos, kurios praradinėja kainą“, – aiškina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Gamtinių dujų kaina biržose grįžo gerokai į prieškarinį lygį – 2021 metų balandį. Per mėnesį kainos Lietuvoje pakilo 0,6 procento – daugiau nei gruodį ar lapkritį. Tačiau ekonomistai tai vadina nedideliu skaičiumi turint omenyje, kad nuo Naujųjų didėjo elektros, dujų tarifai, brango ir vandens tiekimas. Pasak ekonomistų, ateina metas prekėms pigti.
„Mes matysim netgi kai kurių prekių kainų sumažėjimą, tam yra daug priežasčių, tai matome žiūrėdami į žaliavų kainas. Šiuo metu kviečiai atpigę trečdaliu nuo piko, kuris buvo pasiektas praėjusių metų vasarą. Galima tikėtis, kad labiausiai pabrangę maisto produktai galėtų šiemet ir atpigti“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Ne tik maisto, defliacinių epizodų šiemet sulaukti tikrai daug šansų. Kai yra vangi paklausa, ją paskatinti galima įvairiais būdais, vienas efektyviausių – pasiūlyti geresnę kainą“, – kalba ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Sumažėjo ir žaliavinio pieno kainos, o būtent pieno produktai pernai brango labiausiai. Visgi didžiausias pokytis esą išryškės, kai sumažėjusios elektros, dujų kainos iš biržos lentelių galimai persikels į vartotojų sąskaitas.
„Didesnis efektas pasijaus antroje metų pusėje, nes antroje metų pusėje bus perskaičiuotos elektros, dujų kainos“, – tvirtina M. Dubnikovas.
Nežymiai pakilusios degalų kainos esą – natūralus svyravimas.
„Net bandoma atsisakyti minties, kad bus recesija. Jau yra prognozių, kad galbūt jos pavyks išvengti“, – teigia M. Dubnikovas.
Štai, ką apie dabartines kainas mano gyventojai:
„Pasižiūriu kainas ir nueinu. Visiems kainos tapo prieinamos. Pasižiūrėjai ir nuėjai.“
„Neįmanoma įpirkti, nori ko nors geresnio, skanesnio – nieko nenusiperki.“
„Nežmoniškos kainos.“
„Anksčiau užeidavai į parduotuvę, išleisdavai 20, tai dabar be 30–40 neišeisi.“
„Susitaikom taip, kaip yra. Poreikius gal pasireguliuojam.“
Stabdyti verslo norus didinti kainas esą turėtų ir apyvartos smukimas. Per metus maisto prekybos įmonių apyvarta mažėjo net dešimčia procentų. O tai rodo ne ką kita, o pirkėjų diržų veržimąsi.
„Labai aiškus signalas, kad kainos pernai pakilo neadekvačiai ir jos turi judėti priešinga kryptimi. Vienas iš stipriausių instrumentų, kuris užkerta kelią kainų augimui – kai sumažėja paklausa ir nėra pirkėjų, kurie perka už bet kokią kainą, tada ir įmonėms labai sunku perkelti net ir didėjančias sąnaudas galutiniams vartotojams“, – sako N. Mačiulis.
Tačiau, jei kainos kiek ir mažės, pinigines plonins tebeaugančios palūkanos.
„Čia, matyt, atokvėpio nebus, nes ECB laikosi vanagiškos pozicijos ir net verbaliai, retoriškai nebando užglaistyti ambicijų toliau didinti bazines palūkanų normas“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.
Pasak prognozių, šiemet palūkanų norma gali pasiekti 3,5 procento. Priskaičiavus maržą, už paskolas tektų mokėti daugiau nei penkis procentus palūkanų, o tai yra papildomi šimtai ar net tūkstančiai eurų per metus.
