Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.
Socialinės ir darbo ministerijos (SADM) atstovai skaičiuoja, kad vidutiniškai per vieną 2021 m. mėnesį socialinę pašalpą gavo 66 tūkst. asmenų.
Tuo metu savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad praėjusiais metais iš viso visuomenei naudingą darbą per mėnesį vidutiniškai atliko 12 tūkst. asmenų, tai yra 18 proc. socialinės pašalpos gavėjų.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė apie 108 eurus.
Vardija atliekamus darbus
SADM teigimu, dažniausiai asmenys, gaunantys pašalpas, atlieka kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.
„Nustatyta, kad visuomenei naudinga veikla gali būti: aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams), parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra.
Taip pat specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla gali būti atliekama socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ar institucijose, nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, teikiant pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius ir kt.“, – sakoma ministerijos atsiųstame komentare.
Ar pašalpos gavėjams privaloma dirbti?
Vienoje iš socialinio tinklo grupių dalis gyventojų išreiškė pasipiktinimą, kad už gaunamą pašalpą dar tenka ir papildomai dirbti.
Tačiau SADM pasipiktinusius ramina ir sako, kad savivaldybės iš tiesų turi teisę gyventojus, gaunančius valstybės socialinę paramą, įpareigoti atlikti tam tikrus, neatlyginamus, nedidelės apimties visuomenei naudingus darbus.
„Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas), turi teisę nedirbančius, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti“, – teigė SADM atstovai.
Žmonės pamiršo, kas yra disciplina
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė, kalbėdama apie pašalpas gaunančius asmenis, pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja problema, nes dalis gyventojų ilgą laiką niekur nedirba.
„Tikrai matome, kad Lietuvoje yra ilgalaikių bedarbių.Tai yra problema, kadangi žmonės pamiršo, kas yra disciplina, kurios reikia laikytis, taip pat užmiršo, kokie yra darbiniai gebėjimai ir tai, kad jie turi būti naudojami. Dirbti yra labai svarbu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nors kai kurie asmenys yra nepatenkinti, kad už gaunamą pašalpą dar tenka ir papildomai dirbti, pasak pašnekovės, darbo jėgos panaudojimas atneša naudą ir patiems gyventojams.
„Savivaldybės kviečia žmones ateiti atlikti visuomenei naudingus darbus ir mes nemanome, kad tai galima laikyti atidirbinėjimu už pašalpas. Tai yra pirmas žingsnis į nuolatinį darbą, kad žmonės ir vėl atsirastų discipliną, pajustų pareigą.
Tikrai papildoma veikla dar niekam nepakenkė ir tai jokia prievarta, be to, darbas nėra sunkus, nereikalauja kvalifikacijos, neretai gyventojai išmoksta naujų dalykų, kurie vėliau praverčia gyvenime“, – kalbėjo A. Vareikytė.
Nedirba, nes užsiima šešėline veikla?
Pašnekovė A. Vareikytė svarsto, kad galbūt žmonės, nenorintys atlikti visuomenei naudingo darbo, galimai verčiasi papildoma veikla, už kurią nėra atskaitingi Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. valstybei nesumoka mokesčių.
Be to, pašnekovė nuogąstauja, kad tokie asmenys, vengiantys darbo, vėliau netinkamą pavyzdį rodo ir savo vaikams.
„Tie žmonės, kurie neužsiima šešėline veikla, jie mielai ateina ir atlieka paskirtą darbą. Mes turime gerų pavyzdžių, kai žmonės ne tik išmoksta, tarkime, pjauti su nešiojama žoliapjove, bet taip pat vėliau yra ir įdarbinami, neretai pašalpos gavėjai pradeda dirbti ūkiuose.
Tačiau mes labai nerimaujame dėl to, kad pašalpas gaunančių asmenų vaikai neretai mato netinkamą tėvų pavyzdį, todėl siekiame, kad žmonės galiausiai pradėtų dirbti“, – komentavo pašnekovė.
