Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui.
Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc. Jei prekę pardavėjas įkainoja 1 euru, tai jos pirkėjas sumoka 1,21 eurą. 21 centas tokiu atveju pervedamas į valstybės biudžetą.
21 proc. galutinės elektros energijos kainos, kurią sumoka vartotojai, taip pat yra PVM. Jeigu elektra kainuoja 20 centų už kWh, tai vartotojas už ją sumoka 24,2 cento. Jeigu elektros kaina pakyla iki 50 centų, vartotojas už ją moka 60,5 cento – iš šios sumos 10,5 cento yra PVM.
Paprastai kalbant, kuo brangesnė elektra, tuo daugiau sumokama ir už ją, ir kaip PVM. Taip Vyriausybė gali surinkti daugiau mokesčių ir tada juos dalyti taip, kaip nori ir kam nori.
PVM labai skiriasi nuo kitokių mokesčių – akcizų. Paprastai jie nustatomi kaip fiksuota suma eurais už tam tikrą akcizinių prekių kiekį. Pvz., dyzelinui taikomas akcizas yra 372 eurų už 1000 litrų, arba 0,372 euro už 1 l degalų. Net jeigu didmeninė dyzelino kaina pakyla, mokama tokia pati suma akcizų, nors minėto PVM suma tokiu atveju būtų didesnė.
Vietoje PVM siūlo mokėti akcizą
Valdančiosios koalicijos atstovas Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad gyventojams tiek elektrai, tiek dujoms, PVM galėtų būti visiškai pakeistas akcizu.
„Nėra teisinga, kai elektros kaina per mėnesį gali padvigubėti, o PVM, kuris didėja kartu su elektros kaina, gali viršyti ir mūsų nustatytą kompensacijos elektros tarifui dydį. Viena ranka valstybė kompensuoja, kita susigrąžina per PVM.
Nesunku paskaičiuoti, kad, jei elektros kaina pasiekia 50 ct, tai PVM prideda apie 10,5 ct – daugiau nei 9 ct kompensacija iš valstybės. Tiesa, kas turi ilgalaikes sutartis, gali išvengti tokių šuolių, bet kiekvieną mėnesį dalis vartotojų turi persirašyti sutartis“, – komentavo K. Adomaitis.
Jis priminė, kad akcizas nepriklauso nuo produkto kainos. Jis galėtų būti nustatytas, pavyzdžiui, tokiam dydžiui, koks buvo pernai vidutinis PVM nuo elektros kainos. Esą taip būtų užtikrintos stabilesnės elektros kainos, išlaikytos biudžeto pajamos.
„PVM elektrai ir dujoms turėtų būti 0 proc.. Tuo pačiu būtų galima atsisakyti elektros ir dujų tarifo kompensavimo. Be abejo, mažas pajamas gaunantiems reikėtų papildomų instrumentų ar paramos, panašiai, kaip šiandien yra su šildymu“, – įsitikinęs politikas.
Tiesa, jis pripažino, kad akcizo trūkumas, kad elektros ir dujų kainai nukritus žemiau pernykštės, akcizas būtų didesnis nei tuo metu buvo PVM. Tačiau, pirma, tokių mažų kainų esą turbūt vargu, ar galima tikėtis. Antra, tai tiek dujų, tiek elektros suvartojimo taupymas turėtų būti skatinamas ir ilguoju laikotarpiu (biometanui ir žaliajai energijai numatytos akcizo lengvatos).
Siūlo taikyti tokias lengvatas, kaip šildymui
Grupė Seimo narių iš opozicinė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ registravo pasiūlymą elektros energiją apmokestinti taip pat, kaip buvo ir vėl siūlomas apmokestinti šildymas ir karštas vanduo.
„Dalis smarkiai išaugusių elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui antrąjį šių metų pusmetį (nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) yra kompensuojama iš valstybės biudžeto.
Tačiau šiuo metu gilėjanti krizė energetikos sektoriuje rodo, jog smarkiai išaugus elektros kainų pokyčiui, šiuo metu taikoma elektros kainų kompensavimo vartotojams tvarka yra nepakankama užtikrinti buitinių elektros vartotojų socialinį saugumą, apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo, taip pat nėra aišku ar numatyta elektros kainų kompensacija po Naujųjų metų bus pratęsta“, – rašoma įstatymo pataisų projekte.
Parlamentarai primena, kad buitinių vartotojų suvartojamai elektros energijai, PVM lengvatinis tarifas nėra taikomas.
Todėl siūlo jau nuo spalio 1 d. laikinai nustatyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą buitiniams vartotojams tiekiamai elektros energijai ir iš Lietuvos valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už elektros energiją, netaikant PVM tarifo.
Opozicijos atstovų vertinimu, tokia tvarka galėtų būti taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
Kodėl šilumai tinka, o elektrai ar dujoms – ne?
Praėjusią savaitę Vyriausybė pristatė priemones, kurias siūlys taikyti artėjančiame šildymo sezone.
„Siūlome pratęsti praėjusį šildymo sezoną taikytą priemonę – kompensuoti PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams 2 sezonams. Tai viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje, kur PVM lengvatos tiesiogiai tampa mažesnėmis sąskaitomis vartotojams“, – pasiūlymą pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, Seimui pritarus, gyventojus pasieks sąskaitos už centralizuotai teikiamą šilumą, kuriose PVM tarifas netaikomas, o skirtumą nuo dabar taikomo lengvatinio 9 proc. iki siūlomo 0 proc. PVM šilumos tiekėjams kompensuos valstybė arba visi mokesčių mokėtojai.
Vis dėlto panašu, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė nelinkusi elektros apmokestinti taip, kaip apmokestinama ir kompensuojama šiluma. Ministerija neneigia, kad elektrai pabrangus iki 50 ct už kWh, vartotojų sumokama PVM suma (10,5 ct) viršytų valstybės nustatytą 9 ct kompensaciją.
„Didžioji dalis, t. y. 83 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau nei visuomeninio tiekimo kaina be valstybės kompensacijos (33 ct). Primename, kad kitą sezoną kompensacijos bus nustatomos naujai“, – aiškino ministerija.
Paprašyti įvertinti siūlymą elektrai taikyti fiksuoto dydžio akcizą, o ne 21 proc. PVM, ministerijos specialistai tik priminė, kad akcizas elektrai ir dujoms dabar netaikomas.
„Absoliučiai daugumai gyventojų taikoma kompensacija valstybei kainuoja daugiau, nei bet koks teisės aktais leidžiamas lengvatinis PVM tarifas“, – rašoma ministerijos komentare.
Pasak jo, didesniu PVM surenkamu yra užtikrinamos valstybės viešųjų paslaugų funkcijos, kurios skirtos tiems patiems gyventojams:
„Iš jų finansuojamos švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos paslaugos, pareigūnų darbas, užtikrinama šalies gynyba. Be to šios lėšos skiriamos ir toms pačioms kompensacijoms mokėti.“
Per šių metų sausio-birželio mėn. buvo gauta 9,9 mln. eurų (0,4 proc.) daugiau pajamų iš PVM nei planuota.
Šiais metais per sausio–liepos mėn. iš pridėtinės vertės mokesčio gauta 3,397 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 632,6 mln. eurų (22,9 proc.) daugiau nei 2021 metų sausio–liepos mėnesiais.
Toks augimas be kitų priežasčių esą susidarė ir dėl to, kad tuo pačiu metu pernai didžiąją dalį lyginamojo laikotarpio vis dar galiojo griežtesnės karantino sąlygos.
„Lietuvoje surenkami mokesčiai pervedami į valstybės biudžetą ir paskirstomi pagal suformuotus prioritetus ir poreikius, užtikrinant kokybišką viešųjų paslaugų – švietimo, socialinių, sveikatos apsaugos – teikimą ir socialinių prioritetų vykdymą“, – paaiškino ministerija.
