Vienos šalys kenčia nuo neadekvataus 40-ies laipsnių karščio bei sausrų, kitos stebi, kaip jų namai, automobiliai skęsta prieš akis dėl potvynių pagausėjimo. Apie klimato kaitos padarinius, galimybę ištaisyti situaciją bei, kaip atrodys mūsų ateitis, pasakojo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas.
Neišsemiamas klausimas, kuris daugeliui neduoda ramybės, kokią visgi bus mūsų ateitis, kai taip drastiškai vyksta oro kaita. Keli ženklai išduoda, kad situacija nėra gera.
„Visų pirma, yra pasauliniai temperatūros stebėjimai, kurie išduoda ženklus. Termometrais šie pokyčiai yra matuojami skirtingose pasaulio vietose“, – A. Spiridonovas.
Kaip teigė profesorius, yra sisteminis pokytis: kiekvienais metais darosi vis šilčiau, pagal duomenis. Taip pat egzistuoja ir kiti meteorologiniai matavimų pokyčių, pavyzdžiui, gamtinės aplinkos pokyčiai, keičiasi augalų žydėjimo laikas.
„Gyvūnai ir augalai plinta iš šiltesnių kraštų į šaltesnius. Matome gamtos pasislinkimus. Tai, be abejo, rodo, kad yra šiltėjimas“, – sakė A. Spiridonovas.
Ekstremalūs gamtos pokyčiai jau matomi
Pasak A. Spiridonovo, vyrauja įvairūs stichiniai reiškiniai tokiose šalyse, kuriose to niekada nebūdavo, nebent prieš kelis šimtus metų.
„Visokių ekstremalių reiškinių dažnis didėja, pavyzdžiui, potvyniai Indijoje ar Pakistane, kurie buvo praeitais metais, atsikartoja vieną kartą per penkis šimtus ar tūkstantį metų, o dabar atsikartoja kas kelis metus.
Matomi visiški egzotiniai reiškiniai, kaip, pavyzdžiui, temperatūros virš trisdešimt laipsnių būtent Britų Kolumbijoje (Kanadoje), kur tokiose vietose tai turėtų būti neįmanoma“, – dalinosi ekspertas.
Kuo toliau, tuo gali būti karščiau
A. Spiridinovas pasakė, kad ateinanti vasara nebūtinai bus karštesnė, bet kritinį karščio lygį tikrai turėtų pasiekti vėliau ateityje.
„Kad garantuotai bus karštesnė vasara kitais metais, tai nebus. Meteorologai ar klimatologai sako, kad buvo/yra susidaręs globalus šiltėjimas, dar plius „El Ninjo“ (neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas) įvykis, kuris pakarštino viską šiais metais.
Tačiau, dar visai tikėtina, kad kitais metais ilgalaikis pokytis turėtų nulemti, ar panašios situacijos bus. Ar bus karštesnė vasara Lietuvoje kitais metais, negaliu pasakyti, bet ilgalaikei perspektyvoje tai tikrai bus karščiau.
Vieni kiti metai gali pasitaikyti ir šaltesni dėl trumpalaikių orų svyravimų“, – teigė jis.
Katastrofiški orai jau vyksta
Laukti katastrofiškų orų pokyčių ilgai laukti, deja, nereikės, nes jie jau vyrauja.
„Jau ir dabar įvairūs katastrofiniai reiškiniai buvo. Prieš mėnesį buvo dviejų dienų ištęstinis lietus, kuris užliejo Latviją, pas mus medžius išvartė.
Teoriškai, bent jau liepos pabaigoj, rugpjūčio pradžioj, turėtų būti ramiausi orai, o čia įvyko tokia anomalija.
Šiuo metu, galima sakyti, šalimais, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje ciklonas tam tikrose vietose išliejo 40 centimetrų lietaus, reiškia – 400 litrų per kvadratinį metrą, tai įsivaizduojat koks srautas buvo?
Na ir, mums pasisekė, kad tas ciklonas neužėjo ant mūsų, nes ir mes tvintumėme. Mes jau gyvename šiame rėžime, kiekvienais metais tiesiog po truputį viskas ekstremaliau vyksta“, – dėstė ekspertas.
Klimato kaitos skeptikai bando save nuraminti
Profesorius šnekėjo, kad yra žmonių, kurie skeptiškai vertina globalias klimato problemas ar jomis išvis netiki. Jis tai įvardija kaip žmonių bandymą apsisaugoti nuo negatyvios realybės, pateikė ir pavyzdžių.
„Daug tokių žmonių yra. Čia, tiesiog, žmonės nori save psichologiškai raminti, nes jiems dažnai yra sunku priimti tiesą, jeigu ji yra nepatogi. Plius, jei ta tiesa sako, kad pats žmogus atsakingas yra už kažką.
Pavyzdžiui, Lenkiją Europos Sąjunga buvo padavusi į teismą dėl sprendimo mažinti CO2 (anglies dioksidą), nes Lenkija 70 proc. energijos gauna iš anglies deginimo. Tai dabar gavo smūgį klimatinės sistemos, ir tikriausiai atsitokės“, – sakė A. Spiridinovas.
Ekspertas pridėjo sakydamas, kad, kai tiesiogiai žmogus pajunta ant savo kailio pasekmes, tai jau nesvarbu, ar tu skeptikas, ar ne.
„Kai tau pasako, kad bus potvynis, kai tave užtvindo, ir prarandi viską, kitaip pradedi mąstyti. Aš manau, kad, laikui bėgant, tas pripažinimas didės, nes tikrai viskas per daug akivaizdu darosi“, – apie klimato grėsmę samprotavo profesorius.
Dar ne viskas prarasta – gamta gali atsigauti
Pasak A. Spiridonovo, dar galime tikėtis, kad klimato kaita nesugadins visko, tik reikia įdėti patiems pastangų. Jis taip pat įvardijo, ką tiksliai reikėtų daryti.
„Visos viltys neprarastos, nes visada gali būtų blogiau. Kuo daugiau padarysime, tuo geriau.
Reikia investuot į elektromobilius, elektros gamyboje reikia pereiti iš iškastinio kuro į atsinaujinančius šaltinius.
Pavieniui tokius dalykus daryti per ilgai užtruks. Realiai reikia keisti ekonomikos sistemą, reikia politinių sprendimų, kad „dekorbanizuotumės“.
Reikia įstatymų, kad nebūtų galimybės tiesiog teršti“, – pabrėžė ekspertas.
Klimato kaita gali privesti prie išnykimo
Jei nesusigriebsim laiku, eksperto nuomone, galime labai gailėtis ateityje.
„Esmė tame – jei eisime šiuo keliu, darysime nepakankamai, mes tikrai išnyksime.
Klimato jautrumai, CO2 patrigubėjimai rodo, kad amplitudė gali būti tokia didelė, kad didžiuliai plotai kontinento liks nebegyvenami. Žmonių populiacija gali kristi dešimtim kartų, žmonės pradės nykti, pradės nykti ir technologijos.
Klimatas tikrai gali mus privesti prie išnykimo, taip nutiks, jeigu mes nesusigriebsime laiku“, – užbaigė A. Spiridinovas.
