Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos sankcijas tiesiogiai įgyvendina ne Vyriausybė, o konkretūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo atveju tai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ir informavo klientus iš Rusijos apie pradedamas taikyti sankcijas.
Anot ministro, valstybės valdoma akcinė bendrovė esą galėjo pasirinkti neįgyvendinti sankcijų, jeigu būtų maniusi, kad, remiantis reglamentais ar Europos Komisijos išaiškinimais, sankcijos neturi būti taikomos. Pasak jo, Vyriausybė tik teikia neoficialius paaiškinimus ir persiunčia Europos Komisijos dokumentus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis savo ruožtu nusistebėjo, kad Vyriausybė veikia kaip pašto dėžutė, todėl opozicija pradėjo tarpusavio konsultacijas dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui.
„Sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo priima ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sankcijos yra taikomos tiesiogiai. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pats turi pareigą nuspręsti, kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos turi būti taikomos. Vyriausybė gali teikti išaiškinimus, kurie yra konsultacinio pobūdžio. Net ir sankcijų komisija, teikdama išaiškinimus, ji teikia juos tik konsultacinio pobūdžio. Kitaip tariant, atsakomybę už sankcijų įgyvendinimą visuomet prisiima pats sankcijas vykdantis subjektas. Užsienio reikalų ministerijos uždavinys yra perduoti Europos Komisijos nuostatas tokias, kokias mes turime. Tai ir buvo padaryta. Kitaip tariant, tai, ką mes užprašėme, kokia forma gavome, tokia ir perdavėme institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kurios tos informacijos iš mūsų prašė. Jos priima sprendimą savarankiškai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Trečiadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai bandė paaiškinti padėtį dėl Europos Sąjungos sankcijų taikymo draudžiamoms prekėms, vežamoms iš Rusijos į Kaliningradą. Tiesa, demokratų frakcijos susitikimas su G. Landsbergiu suplanuotas labai keistai: ministras atėjo likus 20 minučių iki plenarinio Seimo posėdžio pradžios. Ar taip nutiko dėl G. Landsbergio pageidavimo, ar dėl frakcijos planavimo, nėra aišku.
Lietuva draudimus sankcionuotoms prekėms iš Rusijos į Kaliningradą pritaikė visa apimtimi, bet neseniai Europos Komisija išaiškino, jog draudimas taikomas tik vilkikais gabenamoms sankcionuotoms prekėms, bet ne geležinkeliu.
Vilnius teigia, kad dėl sankcijų taikymo susiderino su Europos Komisijos biurokratiniu aparatu, tačiau generalinių direktoratų rašte iš esmės kalbama apie sausumos kelių transportą (road transport) ir raštas baigiamas teiginiu, jog Europos Komisija pateiks naujas gaires. Užsienio reikalų ministerija sako, jog vadovavosi tuo išaiškinimu, kurį turėjo tuo metu.
G. Landsbergis teigia, kad Užsienio reikalų ministerija ne kartą kreipėsi į Europos Komisiją prašydama pateikti viešą sankcijų paaiškinimą, nes iš balandžio mėnesio vidurio rašto suprato, kad sankcijos taikomos pilna apimtimi. Lietuva esą nenorėjo, kad Europos Komisijos gairės dėl sankcijų keistųsi ir tikėjosi, jog sankcionuotų prekių tranzitas bus draudžiamas tiek vilkikais, tiek geležinkeliu.
„Buvo nuolat prašoma. Net artėjant datai, kai tos sankcijos turėjo įsigalioti, buvo dar kartą priminta Europos Komisijai, kad mes atkreipiame dėmesį, jog pačios Europos Komisijos išaiškinimu numatytos datos, kurios patvirtintos Europos Vadovų Taryboje, artėja ir tam tikri sprendimai galimai bus priimti įmonių. Įmonės, noriu priminti, yra nepriklausomos, jos neprivalo derinti arba informuoti nesusijusių, jų nekontroliuojančių institucijų, kaip Užsienio reikalų ministerija apie savo priimamus sprendimus“, – teigė G. Landsbergis.
Generalinių direktoratų raštas
Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis yra aiškinęs, kad esą Lietuva ne kartą konsultavosi, kaip reikės įgyvendinti sankcijas, kai jos pradės galioti. Ypač buvo akcentuojamas balandžio 14 ar balandžio 15 dienos (konkreti data, kada raštas atsiųstas, nėra aiški) kelių generalinių direktoratų vadovų pasirašytas raštas, kuriame pateiktas sankcijų išaiškinimas.
Rašte pateikta ištrauka iš parengtų dažniausiai užduodamų klausimų apie sankcijų taikymą kelių transporto sektoriuje. Šiuo atveju turimas omeny nuo balandžio 16 dienos įsigaliojęs draudimas, pagal kurį Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms uždrausta transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir vykstant tranzitu. Pagal reglamentą, šis draudimas netaikomas, jeigu šių šalių transporto įmonės gabeną paštą arba tranzitu gabena nesankcionuotas prekes tarp Rusijos bei Kaliningrado.
Šiame paaiškinime nekalbama nei apie plieno, geležies, nei apie cemento, alkoholio ar prabangos prekių importo ar pervežimo draudimus, kurie atitinkamai įsigaliojo nuo birželio 17 dienos ir liepos 10 dienos, kalbama apie sankcijas Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms.
Balandžio mėnesio paaiškinimas dėl sankcijų taikymo transporto sektoriaus įmonėms, įsteigtoms Rusijoje ir Baltarusijoje, gana aiškiai pamini apie sausumos kelių transportą (road transport), bet Lietuva traktavo, jog tai apima ir prekių transportavimą geležinkeliu.
Kaip skamba paaiškinimas, kuriuo vadovavosi Lietuva
Generalinių direktoratų atstovų pasirašytame rašte Lietuvai dėl prekių tranzito į Kaliningradą yra žemiau pateikiama ištrauka.
Kaip šalys narės turėtų traktuoti kelių transporto įmones, įsteigtas Rusijoje ir Baltarusijoje, po 2022 m. balandžio 16 d., kai jos gabena prekes tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado regiono?
Tarybos reglamentas 833/2014 draudžia kai kurių prekių eksportą, importą ir pervežimą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Specifiškai akcentuojant kelių transportą, straipsnio 3l draudimas apima ir tranzitą per Europos Sąjungos šalių narių teritorijas. Todėl tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares yra draudžiamas, kai kalbama apie prekes, patenkančias į draudimo sąrašą.
Įgyvendindamos Europos Sąjungos ribojančias priemones šalys narės turi pareigą atlikti kontrolę. Ši kontrolė turi būti pagrįsta ir proporcinga bei turėtų būti atliekama taip, kad būtų suderinama su specialiais susitarimais, užtikrinančiais keleivių ir prekių tranzitą keliais ir geležinkeliu tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos.
Nesankcionuotų prekių tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos nėra draudžiamas, įskaitant ir Rusijos kelių transporto bendroves, nes šiam specifiniam tranzitui buvo pritaikyta išimtis iš Tarybos reglamento 833/2014 pagal straipsnį 3l(2)(b), iš bendro draudimo Rusijos bendrovėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, įskaitant ir tranzitą (straipsnis 3l(1).
Šalys narės yra atsakingos už bendrų ribojimų taikymą savo teritorijoje, todėl juos taikant turi būti daroma skirtis tarp legalaus nesankcionuotų prekių tranzito tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos ir tranzito į bei iš kitų teritorijų. Tokiu būdu apribojimai tranzitu vežamoms prekėms tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado turi būti taikomi taip pat kaip ir į Rusiją ar Baltarusiją eksportuojamų arba iš jų importuojamų sankcionuotų prekių tranzitui.
Tačiau generalinių direktoratų atstovų raštas Lietuvos institucijoms yra baigiamas sakiniu, kad Europos Komisija ketina pateikti išaiškinimą dėl sankcijų taikymo prekių pervežimui iš Rusijos į Kaliningradą.
Kodėl Lietuva nesulaukė tokio išaiškinimo ir kodėl Europos Komisija jo nesugebėjo pateikti anksčiau, pavyzdžiui, iki įsigaliojant draudimui dėl plieno ir geležies produktų, nėra žinoma.
Lietuvos institucijos komunikavo menkai
Birželio 17-ąją „Lietuvos geležinkeliai“ nusiuntė raštą savo klientams Rusijoje, kad nuo vidurnakčio bus pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos ir kad po sankcijomis patenkančios prekės nebegalės būti gabenamos iš Rusijos į Kaliningradą. Apie tai viešai pranešė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas, o jokių viešų pareiškimų iš Lietuvos ar Europos Sąjungos institucijų nebuvo.
Birželio 18 dieną situaciją pakomentavo užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, esą Lietuva laukia Europos Komisijos išaiškinimų dėl sankcijų taikymo krovinių vežimui į Kaliningradą.
Birželio 20 dieną viešėdamas Liuksemburge užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, jog sankcijos yra įgyvendinamos pasikonsultavus su Europos Komisija ir pagal Europos Komisijos pateiktas gaires, o sankcijas įgyvendino „Lietuvos geležinkeliai“, kurie informavo klientus apie padėtį.
Tą pačią dieną, bet kur kas vėliau, Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis viešai pasakė, jog Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis jį užtikrino, kad Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų veiksmų ir tik įgyvendina Europos Sąjungos sankcijas.
„Kolega iš Lietuvos mane užtikrino ir paaiškino, kad Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų nacionalinių ribojimų ir tik taiko Europos Sąjungos sankcijas. Taigi kaltinimai Lietuvai, kad Lietuva įgyvendina lietuviškas sankcijas yra melagingi. Tiesiog propaganda. Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų nacionalinių apribojimų“, – birželio 20 dieną sakė J. Borrellis.
Tuo metu Rusija šaukė apie Kaliningrado blokadą ir grasino Lietuvai pačiomis baisiausiomis pasekmėmis, kol, galiausiai, liepos 13 dieną Europos Komisija pateikė naujas gaires.
Komisija: sankcionuotas prekes į Kaliningradą galima vežti geležinkeliu
Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.
Bet Lietuva turės stebėti, kad Europos Sąjungos sankcijos nebūtų apeinamos pasinaudojant prekių tranzitu, o tai reiškia, jog bus atsižvelgiama į 3 pastarųjų metų konkrečių prekių transportavimo kiekius. Jeigu prekių kiekis viršys pastarųjų metų vidurkius, tuomet prekių tranzitas geležinkeliu galės būti stabdomas.
„Šalys narės tikrins, ar tranzito kiekiai lieka ties pastarųjų 3 metų istoriniais vidurkiais, kas konkrečiai atspindi tikrąjį svarbiausių prekių poreikį paskirties vietoje, žiūrės, ar nėra neįprasto srauto arba prekybos modelio, kas galėtų atspindėti bandymą apeiti sankcijas. Tokiu atveju šalys narės imsis visų reikiamų priemonių pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant, kai to reikia, ir tranzito draudimo arba prekių sulaikymo“, – rašoma išaiškinime.
Reglamentai nėra labai aiškūs
Europos Sąjungos sankcijos buvo priiminėjamos paketais nuo pat 2014 metų, kai Rusija užgrobė Krymą ir pradėjo karinius neramumus Donbase. Tačiau Kremliui pradėjus visaapimantį karą Ukrainoje šių metų vasario 24 dieną, Europos valstybės priėmė dar daugiau sankcijų, kurios papildo ankstesnius ribojimus.
Kovo 15 dieną Europos valstybės pritarė ketvirtajam sankcijų paketui, pagal kurį nuo birželio 17 dienos į Europos Sąjungą uždraudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti geležį ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos. Taip pat šiuos produktus draudžiama pirkti, transportuoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą, drausti.
Nesunku suvokti, kad šis draudimas labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus ir siekiama, kad Rusija prarastų apie 3,3 mlrd. eurų vertės eksportą į Europą. Bet ketvirtajame sankcijų pakete dar nėra nė žodžio apie Kaliningradą.
Balandžio 8 dieną Europos Sąjungos valstybės priėmė penktąjį sankcijų paketą, kuriame jau atsirado tiesus ir aiškus Kaliningrado paminėjimas. Esminis dalykas, kad kartu su penktuoju sankcijų paketu atsirado draudimas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir vykstant tranzitu. Šis draudimas nėra taikomas, jeigu Rusijos transporto įmonės gabeną paštą arba tranzitu gabena nesankcionuotas prekes tarp Rusijos bei Kaliningrado. Kai kalbama apie kelius, tai mintyse turima omeny vilkikai, bet Lietuva traktavo, kad tai apima ir prekių transportavimą geležinkeliu.
Penktajame pakete nugulė ir nuo liepos 10 dienos įsigaliojęs draudimas importuoti į Europos Sąjungą vėžiagyvius, ikrus, alkoholį, cementą, medieną, sidabrą, laivus, vilkikus ir kitas prekes.
Šiuo atveju draudimas irgi labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus, tai yra draudžiama šias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti, perduoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, teikti finansavimą. Europos Komisija komunikavo, kad šio importo draudimo vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų.
Taigi iš esmės galima konstatuoti, kad penktajame sankcijų pakete tikrai paminėta, jog tranzitu tarp Kaliningrado ir Rusijos prekės gali būti gabenamos, jei jos nėra uždraustos pagal kitas reglamento nuostatas, bet nuo birželio 17 ir liepos 10 dienos įsigalioję draudimai yra daugiausia orientuoti į importą į Europos Sąjungą arba Rusijos eksporto užkardymą.
