Po įsiveržimo į Ukrainą Rusija gali taip pat pradėti karą prieš Gruziją ir Kazachstaną, mano „Die Welt“ kalbinti ekspertai. Maža to, tokias kalbas sėkmingai kursto ir Rusijos valdžios elitas, vis užsimenantis apie galimą agresyvių veiksmų plėtrą ir svajojantys apie SSRS atkūrimą.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
13:49 | Sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko 4 proc.
Dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą Vakarų paskelbtų sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 4 proc., penktadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.
Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP), „kaip rodo išankstiniai skaičiavimai, sudarė 96 proc. tokiu pat 2021 metų laikotarpiu pasiekto lygio“, rašoma „Rosstat“ paskelbtame pranešime.
Maskva savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį nusiuntė vasario pabaigoje ir, reaguodamos į tai, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę griežtų ekonominių sankcijų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos BVP padidėjo 3,5 proc., tačiau dabar šaliai gresia ilgas recesijos laikotarpis.
Rusijos centrinis bankas penktadienį paskelbė prognozuojantis, kad 2022 metais ekonomika smuks 4–6 proc., o 2023 metais – dar 1–4 procentais. 2024 metais, centrinio banko skaičiavimais, ekonomika turėtų vėl pradėti augti.
„BVP smukimas dugną pasieks per pirmus šešis 2023 metų mėnesius“, – pareiškė centrinio banko vadovės pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas.
„Ekonomika juda link naujo ilgalaikio pusiausvyros taško… Vykstant ekonomikos transformacijai, ji vėl pradės augti“, – pridūrė jis.
Infliacija šalyje balandį buvo pasiekusi aukščiausią per du dešimtmečius lygį, tačiau nuo tada vartotojų kainų augimo tempas kiek sulėtėjo. Visgi infliacija tebėra didelė ir, pavyzdžiui, liepą sudarė 15,1 procento.
13:19 | Zacharova Baltijos šalims pagrasino Ukrainos istorijos pakartojimu
Rusijos užsienio reikalų ministerija „neofašistais“ tris Baltijos valstybių gyventojus pavadino dėl „neapykantos viskam rusiškam kultyvavimo“. Ukrainą užpuolusios ir civilius žudančios valstybės atstovė Marija Zacharova piktinosi kaimyninių valstybių požiūriu į Rusiją ir „priminė“ Ukrainos pavyzdį.
Rusams siūloma įvesti draudimą lankytis ES šalys, gal dėl to pyksta?
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje „ir toliau vystosi neonacistinė bakchanalija“. „Faktas yra tai, kad Rusijos artimuosiuose pasieniuose formuojasi iš esmės neofašistinės valstybės, kultivuojančios ksenofobijos ir neapykantos viskas rusiškam ideologiją“, – aiškino ji. Vakarų šalyse vyksta aktyvi kova su putinizmo ideologija, o palaikantys rusus atstovaujančią valdžią asmenys yra smerkiami. Kremliui tai akivaizdžiai nepatinka, todėl oponentai yra kaltinami siekiu engti rusus.
M. Zacharova taip pat neakivaizdžiai pagrasino kaimyninėms šalims, „priminusi“, kad įvykiai Ukrainoje aiškiai demonstruoja, kokias pasekmes sukelia toks valstybių elgesys.
