Scenoje energija trykštanti dainininkė Violeta Riaubiškytė–Tarasovienė atskleidė mėgstanti laisvalaikį leisti pasyviau – su artimais žmonėmis prie Baltijos jūros. Atlikėja prisipažino neturinti ritualų prieš koncertą, po renginio ji stengiasi ilsėtis.
Naujienų portalui tv3.lt pasakojo apie įtampą darbe ir požiūrį į kritiką.
Neįprasta darbo diena
V. Tarasovienė užsiminė, kad jos rytai nėra įspūdingi, o laisvalaikiu renkasi laiką leisti su nedidele draugija.
„Pirmiausia į rankas paimu telefoną, – juokavo V. Tarasovienė, – o iš tiesų rytais tai aš, tai Vilius vedžiojame šunį, sportuojame sporto salėje, neveikiame nieko ypatingo. Man patinka įvairus laisvalaikis, tačiau dažniau renkuosi laisvą laiko leidimą su nedidele grupele žmonių. Mūsų darbas verda aplink didelį kiekį žmonių, todėl laisvalaikį renkamės kuklesnį.“
Ji pabrėžė, kad savaitgaliai jų šeimoje yra kiek kitokie: koncertuojant šeštadienis tampa darbo diena, o pirmadienis – laisvadieniu.
„Mūsų laisvalaikis taip pat skiriasi vasaros ir žiemos laikotarpiais. Vasaros metu, jei oras yra tinkamas, mes mėgstame laisvalaikį prie jūros, važinėti dviračiais, ką nors pasikepti. Mūsų savaitgalis pasistumia, ilsimės sekmadienį ir pirmadienį, penktadienį ir šeštadienį dirbame, o jeigu nedirbame, tada laukiame svečių, aš gaminu, pasikalbame. Mano firminis patiekalas yra aguonų pyragas“, – pasakojo dainininkė.
Paklausta apie ritualus prieš koncertą, ji atsakė, kad tradicijos neturi – viskas priklauso nuo savijautos ir emocijų.
„Aš neturiu ritualo nei prieš koncertą, nei po jo. Tai priklauso nuo savijautos, ar aš miegu pakeliui namo, ar išgeriu taurę šampano, bet tai įvyksta spontaniškai ir nėra joks ritualas. Kartais būna karšta, gerklę troškina, bet tai taip pat priklauso nuo dienos. Prieš koncertą dažausi ir darausi šukuoseną, tik tai galėčiau įvardinti kaip ritualą“, – teigė V. Tarasovienė.
Renkasi Lietuvos pajūrį
V. Tarasovienė atskleidė labiau nei užsienio kurortus mėgstanti Lietuvos pajūrį – gražiausiu kampeliu vadino Smiltynę.
„Mes nesame labai dideli keliautojai. Anksčiau keliaudavome dabar, tačiau dabar, mano manymu, gražiausias kampelis yra Smiltinė. Visų pirma tai yra artima, tai yra Lietuva, pasiekiama ranka. Tokį kampelį mes turime, visą Neringą, kad po kitus paplūdimius klajoti nesinori, visada grįžtu čia. Labai patinka platus paplūdimys, smėlis, jis visiškai skirtingas nei Klaipėdoje, Geruliuose ar Melnragėje. Jis smulkesnis, šviesesnis ir taip pat patinka atmosfera.
Mes ten važiuojama ne vienerius metus, todėl pažįstame 50–60 proc. atvažiuojančių žmonių. Jie lygiai taip pat myli Smiltinę, žiemą ir vasarą keliasi su keltais vien pasivaikščioti, pasideginti, nuvažiuoti į pirtį ar pažaisti tinklinį. Tai tarsi bendruomenė, vieni kitus pažįstame, susipažinome, pradėjome draugauti, ta vieta labai suvienijo žmones“, – pasakojo atlikėja.
V. Tarasovienė kalbėjo, kad veiksmas Klaipėdoje vyksta visus metus, ji net žiemą važiuoja pailsėti prie jūros.
„Klaipėda nėra kurortas, todėl žiemą irgi vyksta veiksmas. Mes važiuojame prie jūros, nesame tie klaipėdiečiai, kurie net vasarą prie jos nevažiuoja. Vilius šiais metais sezoną atidarė kovą ir išsimaudė jūroje, kai tuo metu buvo du laipsniai šilumos“, – komentavo ji.
Streso darbe yra nedaug
Apie įtampą darbe atlikėja prakalbo su šypsena – streso atsiranda tik dėl techninių nesusipratimų, o bendradarbiai džiugina.
„Darbas sukelia stresą?, – juokėsi V. Tarasovienė, – kolegos sukelia džiaugsmą. Streso pasitaiko tik tada, jeigu kyla problemų su aparatūra ar nuleidžia padangą, bet mes dėl to važiuojame anksčiau, kad tokių stresinių situacijų būtų galima išvengti. Įtampos pasitaiko nebent po koncerto, kai būna labai daug žmonių ir koncertas trunka ilgai, tačiau tai labiau įvardinčiau kaip nuovargį.
Kiekvienas žmogus jaučiame įtampą, pavyzdžiui, dėl sveikatos, ateities ar padėties pasaulyje, tai daro įtakos mūsų gyvenimui. Mes juk nesame antžmogiai, esame paprasti žmonės ir gyvename, ir stresuojame, ir atsipalaiduojame, į vienus dalykus žiūrime teigiamai, į kitus neigiamai“, – paaiškino dainininkė.
Apie kritiką V. Tarasovienė prakalbo drąsiai – į neprašytus pastebėjimus iš nepažįstamųjų ji nekreipia dėmesio.
„Aš, pirmiausia, turiu paklausti nuomonės, ji man turėtų rūpėti. O jeigu tai sako nepažįstamas žmogus, kurio aš nežinau, man jo nuomonė yra visiškai nesvarbi. Žmogus negali paviršutiniškai įvertinti situacijos, laiko, emocijos, jeigu jis kažką sako, jis į tai turi įsigilinti. Pavyzdžiui, jeigu kažkas sukritikuoja šukuoseną – gal man šiandien yra labai blogai su šukuosena, sirgau ir negalėjau išsiplauti galvos ar tiesiog man kažkas atsitiko.
Jei žmogus tai pabrėžia, tai net nebėra nuomonė, tai trigrašio kišimas. Nebent jis pasakys korektiškai, atsiprašys, tada galima išklausyti ir išgirsti. Bet jei tai yra koks nors pamokymas ar išjuokimas, kad aš kažką ne taip darau, į tai man yra nuoširdžiai nusispjauti“, – užbaigė V. Tarasovienė.
