Milžiniška gyva, lauke šąlančių žmonų eilė prie Klaipėdos ligoninės privertė reaguoti tiek medikus, tiek patį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Žmonės piktinosi, kad norėdami vien tik užsiregistruoti laukimo eilei pas gydytoją turi nueiti pragaro kelius. Nors įstaiga teigia, kad situacija pasitaikė neeilinė, talonėlių „medžioklė“ ir eilės atrodo sunkiai išgyvendinamas reiškinys sveikatos sistemoje. Kartu prabylama, kad pribrendo metas pergalvoti visą sveikatos sistemos finansavimo tvarką.
Nors įstatymais apibrėžta, kad pacientas pas gydytoją specialistą turėtų patekti per mėnesį, deja, toks vaizdas gydymo įstaigose ir talonėlių pas gydytojus specialistus „gaudymas“ – realybė Lietuvos sveikatos sistemoje.
Ligoninė jau ėmėsi veiksmų
Antradienį prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo minia žmonių stojo į „gyvą“ eilę tam, kad būtų užregistruoti laukti talono pas gydytoją kardiologą. Elektroninėje sistemoje iš viso tokioje laukimo eilėje registruota apie 900 pacientų.
Vis tik pažymima, kad gyva eilė prie ligoninės nusidriekia prieš 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai, o kai registratūra pradeda darbą, eilės nelieka maždaug per 20 minučių. Iš anksto užsiregistruoti pas gydytoją galima ir paskambinus į registratūrą.
Nors registracijos pas gydytojus dieną pacientai visada verčiasi per galvą norėdami kuo greičiau patekti pas gydytojus, Jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriaus vedėja Nijolė Rimdžiuvienė tvirtino, kad tokios apgulties įstaigoje nebuvo jau seniai.
„Tokio didelio antplūdžio kaip vakar mūsų ambulatorija dar nebuvo sulaukusi. Įprastinę išankstinės konsultacijos dieną būna iki 400 pacientų, vakar paskaičiavome apie 900 laukimo eilėje. Paskutinieji užregistruoti į laukimo eilę kitą mėnesį pas kardiologą tikrai nepateks“, – sakė ji.
Nepaisant to, įstaiga jau pranešė keičianti registracijos tvarką – ji bus daroma nebe kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną, taip pat bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius.
Šiuo metu klinikoje, anot ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalios Jarašūnienės, dirba 28 kardiologai, kuriems tenka ir budėjimai naktimis, ir darbas skyriuose, ir pacientų, kurie turi širdies nepakankamumą ir kitas sunkias ligas, gydymas.
„Kad sukurtume normalią kardiologijos tarnybą, reiktų padvigubinti kardiologų skaičių“, – sakė gydytoja.
Vis tik ji pabrėžė, kad dėl tokios situacijos kalti ir sisteminiai dalykai. „Tai rodo, kad žmonės nepasitiki šeimos gydytojo institucija, jie nepatiki savo sveikatos šeimos gydytojui spręsti savo problemas. Tai labai gaila. Niekada specialistas negali tapti šeimos gydytoju ir negali priimti visų“, – trečiadienį žurnalistams ligoninėje sakė D. Jarašūnienė.
Dulkys: problemas reikia spręsti, o ne nuo jų slapstytis
Į situaciją skubiai sureagavęs ministras A. Dulkys teigė, kad ir jam vaizdas prie ligoninės pasirodė „įspūdingas“.
„Bet man asmeniškai šios nuotraukos įspūdingos ne savo eilėmis, o tuo, kad jose telpa visos sisteminės šalies sveikatos sistemos bėdos, kurios per ilgus metus buvo užleistos ir kurias privalu išspręsti. Kaip dažniausiai įprasta, Lietuvos gydymo įstaigų vadovai, iškilus viešumoje klausimams, tyli. Teks vėl man“, – rašė jis socialiniame tinkle.
Aiškindamas priežastis, kodėl gydytojo konsultacijos tenka laukti mėnesių mėnesiais ir net stoti į gyvą eilę, A. Dulkys visų pirma pažymėjo, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) nesuteikia pakankamai kvotų ligoninei kardiologo konsultacijai. To pasekmė – vietos užsipildo labai greitai.
Pasak jo, kita bėda, kad elektroninėje išankstinės registracijos sistemoje nėra galimybės užsiregistruoti išankstinei eilei. „Todėl žmonės turi stoti į „gyvą“ eilutę, kad galėtų užsiregistruoti jai“, – paaiškino ministras.
SAM vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad laukimo eilę prailgina pacientų noras patekti pas konkretų kardiologą:
„Matyt, tikrai Klaipėdos specialistai vieni geriausių, todėl pas vienus specialistus laukia šimtai pacientų, pas kitus laisvų laikų kitą savaitę pilna“, – dėstė jis.
Atsiprašęs lauke turėjusių šalti žmonių A. Dulkys žadėjo imtis veiksmų, kad nebeliktų tokio sovietmetį primenančio relikto.
„Pokyčiai reikalauja laiko, bet jie galėjo prasidėti ir anksčiau, jei ligoninės vadovybė būtų informavusi apie situaciją. Problemas reikia spręsti, o ne nuo jų slapstytis. Ką gi, geriau vėliau nei niekada“, – aiškino ministras.
Kaltas eilių įstatymas?
Paprašytas pakomentuoti situaciją buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga svarstė, kad čia meškos paslaugą galėjęs padaryti ir jau daugiau nei 6 metus galiojantis vadinamasis eilių įstatymas.
„Anksčiau irgi galvodavau, kad gal įstaigoms neužtenka registratorių, kad žmonės neprisiskambina, gal tiesiog reikėtų daugiau žmonių prie telefono pasodinti. Bet panašu, ne čia yra bėda. Man atrodo, ko gero, tas įstatymas yra padaręs meškos paslaugą ir įstaigos, nenorėdamos susilaukti kažkokių sankcijų, vengia rašyti kažkokias ilgas eiles, kurios peržengia įstatymo ribas ir laukimo terminą.
Faktas, kad kai kurių specialistų fiziškai trūksta, tad per įstatyme numatytą terminą turbūt visų pacientų neišeina priimti. Tai užuot žmogų užregistravus, kad jis žinotų priėmimo datą ir galėtų planuotis laiką, galbūt ieškoti kažkur kitur, kitame mieste specialisto, yra žaidžiamas štai toks žaidimas“, – komentavo Seimo narys.
Jo teigimu, dabar situacija tokią, kurią geriausiai tiktų apibūdinti rusišku juoku, suvok: „Duokite pažymą, kad man reikalinga pažyma“.
„Tai čia yra tokios paties lygio idiotizmas, kai turi laukti eilėje tam, kad galėtum stoti į eilę. O juk būtų patogiau, jei žmogus būtų iškart užregistruotas pas gydytoją, kad ir po ilgesnio laiko – bet bent žinotų konkretų terminą. Jei kažkur de facto yra per mažai specialistų per nustatytą terminą priimti pacientus, tai jų nepriims kitas specialistas. Jei juos prisitrauksi iš kito miesto, tai ten tada jų trūks“, – kalbėjo A. Veryga.
Akis bado nevienoda specialistų kvalifikacija
Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė negailėjo kritikos visai dabartinei paslaugų finansavimo sistemai, kurią, jos teigimu, reikia keisti iš pagrindų.
„Pagrindinė priežastis, kaip minėjo ir ministras, yra tai, kad gydymo įstaigų administracijos nėra linkusios kelti ir viešinti problemas. Ligonių kasos, taikydamos tik joms vienoms suprantamą metodiką, nustato kvotas, kurios yra per mažos, kad realiai patenkintų norinčiųjų patekti pas gydytojus specialistus, šiuo atveju – kardiologus poreikius“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovė, ne mažesnė problema – ir labai skirtinga specialistų kompetencija. Tą jausdami žmonės ir dažnai išreiškia norą patekti pas konkrečius, o ne bet kuriuos tos srities specialistus.
„Ir labai liūdna tai, kad prioritetai pagal kvalifikacijos kėlimo taisykles yra suteikiami universitetams arba mokslinį laipsnį turintiems lektoriams būtent Europos Sąjungos finansuojamoms programoms. Bet kiek man teko jose dalyvauti, pavyzdžiui, pagal mano darbo profilį išvis nėra pasirinkimo.
Medikų turime labai skirtingų profilių, skirtingų specializacijų, o pasiūlymui – 20 programų iš Vilniaus Universiteto, panašiai galėtų būti ir iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, bet tai – akivaizdžiai per mažai. Juolab programos sudaromos ilgam laikui – 5 metams, o tai per ilgai, žinant, kokiu greičiu vystosi technologijos. Paruošus puikias paskaitas būtų patenkintas specialistų poreikis, būtų ištransliuotos aktualijos, žmonės gal kitaip ir į savo darbą pasižiūrėtų“, – kalbėjo gydytoja odontologė-ortopedė A. Gerliakienė.
Ji pridūrė, kad sunkiai paaiškinamas dalykas ir tai, kad ligonių kasų paslaugų klasifikatorius ir kainininkas jau 30 metų yra praktiškai neatnaujinamas.
„Viskas tik kopijuojama paliekant dešimtmečių senumo technologijas. Tai jei yra apmokamos senos technologijos, „pramušti“ finansavimą naujoms technologijoms neįtikėtinai sudėtinga, kokia motyvacija turėtų būti medikui mokyti savo sąskaita, savo atostogų sąskaita vykti į kokias tarptautines konferencijas? Kai nėra sistemos ir galimybės kelti kvalifikacijos, vadinasi, jų kompetencijos yra be galo skirtingos. Ir, aišku, žmonės atsirenka ir jau paskalų lygyje plinta kalbos, kas yra geresnis specialistas, o kas – ne. Tad suteikime specialistams galimybę mokytis“, – pabrėžė medikus vienijančios organizacijos atstovė.
Siūlo nustoti galvoti apie nemokamą mediciną
Pasak LMS atstovės, apskritai eilės – tik ledkalnio viršūnė, sprendžiamos turi būti esminės problemos.
„Visai neseniai teko skaityti nuosekliai ligonių kasų direktoriaus kartojamą mintį, kad visos paslaugos ligoniams turi būti suteikiamos nemokamai, tarp jų – ir privataus kapitalo gydymo įstaigų. Jau ne kartą kartojau, kad taip klaidinti visuomenę neteisinga, nes turime net kelis įstatymus, kurie nedraudžia imti priemokų, nesvarbu, ar tai yra viešojo, ar privataus sektoriaus gydymo įstaigos.
Ir reikia nustoti kalbėti apie tai, kad paslaugos turėtų būti nemokamos, kai jos mokamos tik dalinai, neįtraukiant visų dedamųjų dalių. Jūs pabandykite nors vieną paslaugą kitame sektoriuje gauti tokiu būdu. Tai jus ne tik išprašys, bet dar ir policiją pakvies. Manau, labai netoliaregiška išnaudoti šią sveikatos sistemą tarybinių ekonominių svertų principu“, – konstatavo A. Gerliakienė.
Jos teigimu, žiūrint į ateitį, nusimato dar blogesni laikai, mat daugiau pinigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete neatsiras.
„Jei bus tik tokio profilio finansavimas, žiūrint į 20–30 metų perspektyvą, neturime šansų išlaikyti šia sistemą. Viskas remiasi į monopolį, kuris yra šiai sistemai toksiškas. Tą reikia pripažinti. Šiandien pensiją 1 žmogui moka 2,5 dirbančiojo, po 10 metų pensiją tą darys jau 1,5 dirbančiojo. Tas pats yra ir su PDSF biudžetu – neturėsime tiek žmonių.
Tad politikai turėtų nustoti galvoti apie nemokamą mediciną, nes jiems tai patogu, jie gauna geriausias medicinos paslaugas be eilės, viską apeidami. Tad jie yra suinteresuoti išsaugoti tokią sistemą, visiškai nesigilinant, kokiomis sąlygomis dirba gydytojai ir kokias paslaugas gauna tauta“, – žodžio nevyniodama į vatą kalbėjo LMS atstovė.
A. Gerliakienės svarstymu, įstaigų finansavimas turėtų būti ne monopoliškas, o daugiaplanis, kad gydymo įstaigos atlyginimą už paslaugas galėtų pasiimti įvairiais būdais: „Kai buvo kuriama ši sistema, viskas buvo tvarkoje, ir kainos, ir technologijos buvo kitokios, bet per 30 metų viskas pasikeitė. Turėtų būti alternatyva – draudimo ar kaupiamieji fondai, aišku, ne visi pacientai gali mokėti savo pinigais, tad turi būti kažkoks amortizavimas.
Bet visų pirma reikia pripažinti, kad neturime pakankamai resursų, medikams administracinė našta yra beprotiška, taip pat turime didžiulį specialistų, ypač slaugytojų, trūkumą. Laiko, finansų ir žmogiškųjų išteklių deficitas – visa tai sukelia eiles. Sveikatos sistemoje vis dar yra sovietmetis ir gyvulių ūkis.“
