Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.
Nors slaugos personalo trūkumo problema keliama ne pirmi metai, ypač skaudžiai ji smogė pandemijos metais, kai daug garbaus amžiaus specialistų tiesiog paliko darbą. Tuo metu likusieji slaugytojai už apverktiną atlygį priversti tempti daug didesnę naštą ir neretai dirbti gerokai didesniu nei vieno etato krūviu.
„Situacija yra katastrofiška – kaip ir kada tai bus sprendžiama, nelabai girdžiu, nors galbūt kokie veiksmai ir yra daromi. Ir čia man vis norisi atsakyti į vieną sveikatos apsaugos ministro retorinį klausimą, prieš kurį laiką užduotą vienoje laidoje.
Jis klausė, kur esmė, jei turime kvalifikuotą gydymą, visas priemones, geriausius vaistus, tačiau mūsų gyvenimo trukmė viena blogiausių? Tai galiu labai aiškiai atsakyti šį klausimą – kol Lietuvoje neturėsime kokybiškos slaugos, tol gyvenimo trukmė neilgės, niekas, jokios reformos nepadės“, – konstatavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė, slaugytoja Vaiva Jankienė.
Oficialiai įteisins didesnius krūvius?
Slaugytojai iš įvairių gydymo įstaigų kartoja tą patį – situacija šiandien tokia, kad prieš didžiulio specialistų trūkumo problemą tarsi užsimerkiama, o darbo krūviai toliau smarkiai didėja. Ir būtent tai, o ne vien per maži atlyginimai, jų manymu, gali tapti pagrindine priežastimi, kodėl greitai galime likti be dirbančiųjų slaugos sektoriuje.
LMS valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės tvirtinimu, iš šios situacijos sveikatos vadybininkai bando išsisukti sveiku protu nesuvokiamu būdu.
„Jie oficialiai nori įteisinti didesnį darbo krūvį. Jei 2013 m. slaugytojui priklausė 7 paliatyvios terapijos pacientai, tai šiuo metu kalbama apie 20 pacientų, tai yra beveik 3 kartus daugiau.
Bet tai yra sunkūs pacientai, kur galimai vienai slaugytojai užtektų pajėgų tik vieną prižiūrėti. Ką tada daryti kitiems 19-kai? Tai yra tokie kazusai, kuriuos, matyt, kuria žmonės, visiškai neturintys suvokimo, kaip vyksta tie darbai. Ir turime tokią situaciją, kad sistema darosi nebesaugi, paslaugos darosi nesaugios“, – portalui tv3.lt sakė ji.
Krūviai dabar – tik rekomendaciniai
V. Jankienės pastebėjimu, didžiausia problema yra ta, kad iki šiol krūviai buvo rekomendaciniai.
„Kokie jie dabar bus ar kokius ketinama nustatyti, nėra iki galo aišku, kol kas dar nemačiau galutinių dokumentų, kaip viskas atrodys. Lyg tie rekomendaciniai krūviai turėtų tapti privalomais. Tačiau man iš esmės toks keistas dalykas, kad įmanoma štai taip imti ir nustatyti krūvius, kiek pacientų turi slaugyti vienas slaugytojas. Kalbant apie tuos pačius 20 pacientų vienam slaugytojui, tai klausimas, ar jie bus vienodos būklės, ar jie reikalaus mažai priežiūros, ar jie visi sunkios būklės ir galbūt prie kiekvieno iš jų reikalingas slaugytojas ir galbūt net du.
Neteko girdėti iš slaugytojų, kad buvo atliktas monitoringas ir įvertinta, kiek trunka viena ar kita slaugos procedūra, vienomis ar kitomis sąlygomis įvairiose įstaigose. Teoriškai tai yra žinoma, tačiau praktikoje, dėl darbo sąlygų, viskas yra kitaip. Juo labiau pacientų slaugos poreikiai nuolatos kinta, dėl to ypač sudėtinga tiksliai nustatyti, kiek tiksliai turėtų būti slaugos personalo tam tikrame skyriuje ar tam tikroje institucijoje. Turėtų būti galimybė pagal poreikį pasididinti personalą „čia ir dabar“, – kalbėjo pati šiuo metu ne Lietuvoje dirbanti slaugytoja.
„Kartais teka atsiliepti į tokius telefonų skambučius, kai slaugytoja guodžiasi, kad slaugos skyriuje viena slaugytoja ir slaugytojos padėjėja turi prižiūrėti 30 pacientų, kas visiškai nesuvokiama protu.“
Tai, kad numatyti rekomendacinių nurodymų gydymo įstaigos laikosi toli gražu ne visada, patvirtino ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
„Įstaigos išties nesilaiko tų rekomendacinių nurodymų, išskyrus tam tikras situacijas, pavyzdžiui, intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrius, kur darbą reglamentuoja atskiras teisės aktas.
Šiaip yra labai blogų pavyzdžių, kai darbuotojų krūvis ir pacientų skaičiai vienam žmogui tikrai tenka dvigubai trigubai didesnis. Kartais teka atsiliepti į tokius telefonų skambučius, kai slaugytoja guodžiasi, kad slaugos skyriuje viena slaugytoja ir slaugytojos padėjėja turi prižiūrėti 30 pacientų, kas visiškai nesuvokiama protu. Apie kokybišką slaugą čia nelieka ko kalbėti. Prieiti ir nuoširdžiai padėti kiekvienam išties fiziškai darosi neįmanoma“, – neslėpė ji.
Neišnaudotos galimybės dėl slaugytojų padėjėjų
V. Jankienės pastebėjimu, didelė bėda, kad darbo sistema Lietuvoje nėra lanksti ir nėra taip paprasta prireikus išsikviesti papildomų žmonių.
„Pavyzdžiui, visai kita situacija Norvegijoje – ten, jei tam tikrame skyriuje ar institucijoje krūvis padidėja, visada gali išsikviesti papildomų žmonių, kas tai bebūtų – ar slaugytojai, ar kitas slaugos personalas. Lietuvoje tokios galimybės nėra, todėl tą padidėjusį krūvį tenka perimti tiems, kurie tuo metu yra darbe“, – komentavo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad didžiulė problema ne tik slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų trūkumas. Tačiau čia vėlgi ji nurodė galimą išeitį.
„Pirmiausia man iš esmės nepatinka šios specialybės pavadinimas, nes dabar mes lyg užprogramuojame, kad kažkas kažkam turi padėti. O tai turėtų būti komandos nariai, kurie atliktų nekvalifikuotą darbą. Dabar labai daug buitinio, personalinės higienos darbo atlieka slaugytojai, ką galėtų daryti personalas, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo, kurį galima apmokyti per daug trumpesnį laiką.
„Ir čia turėtų būti ir didžiulis visuomenės interesas, ne tik valstybės institucijų ar slaugytojų, nes kokybiška slauga yra mūsų gyvenimo kokybės ir trukmės garantas. Kol kas to, deja, Lietuvoje neturime. Kol visuomenė nereikalaus, tai nieko ir nevyks.“
Šiam darbui nereikia slaugytojo kompetencijos, šitą problemą pažymi visi slaugytojai. Jam paruošti reikia daug metų, aukštojo mokslo, baigti kolegiją arba universitetą, tuo metu slaugytojo padėjėjui užtenka kursų arba profesinio mokymo“, – dėstė V. Jankienė.
Jos manymu, situaciją taip pat galėtų palengvinti asistentai, kuriuos būtų galima apmokyti darbo vietoje per kelias dienas – taip būtų išplėstas slaugos personalo kiekis ir sumažėtų darbo slaugytojams, kurie tuo metu jie galėtų atlikti savo tiesioginį darbą.
„Be to, tai galėtų būti proga turėti papildomą darbą kitų profesijų žmonėms arba studentams – jis nereikalautų daug laiko ir pastangų išsilavinimui įgyti“, – pridūrė ilgametę slaugytojos patirtį turinti moteris.
Didesni atlyginimai gali nebepadėti?
Visgi esminė ir pirmiausia problema, kurią taip pat būtina neatidėliotinai spręsti – atlyginimai. „Kadangi slaugytojų atlyginimai, ypač rajono ligoninėse, vis dar yra nedideli, siekia ir 700–750 į rankas, prisikviesti padėjėjų ir asistentų už dar mažesnį atlyginimą tikrai bus sudėtinga.
Tai visų pirma turėtų būti sprendžiama ši problema, kad slaugytojai gautų orų ir tinkamą atlyginimą pagal jų išsilavinimą ir atliekamą darbą“, – sakė V. Jankienė.
Nors metų pradžioje sveikatos apsaugos ministras vis pasidžiaugdavo, kad gydytojų ir slaugytojų atlyginimai didės 6 proc., tai tapo lašu jūroje.
„Priklausomai nuo įstaigos buvo labai įvairios situacijos. Vieni šiek tiek padidino, kai kur – 5–9 proc., kitur kol kas dar nebuvo didinama arba padidinta labai minimaliai – vos keliais eurais. Iš kai kurių įstaigų sulaukėme tokių raštų, kad nebuvo rekomendacijos skirti lėšas darbo užmokesčiui didinti, kas yra visiškas atsikalbinėjimas. Turint omenyje dabartinį kainų kilimą, slaugytojų atlyginimas ir jo didėjimas atrodo labai neadekvatus“, – pastebėjo A. Volodkaitė.
Savo ruožtu V. Jankienė teigė, kad nei metų pradžioje skelbti 6 procentais didinami medikų atlyginimai, kurie esant dviženklei infliacijai tik sukelia ašaras pro juoką, nei didinimas 16 ar 36 proc. situacijos nebeišgelbės: „Jau atėjo tas laikas, kai slaugytojai paliks darbą ne tik dėl to, kad atlyginimai yra per maži, bet tiesiog nebegalėdami pakelti krūvio, kuris yra nuolat didinamas.“
Slaugytojų trūksta visur
Dėl tokių sąlygų vyresni darbuotojai tiesiog išeina į pensiją, o jaunesni mieliau renkasi darbą privačiame sektoriuje, grožio industrijoje. Pasak pašnekovės, čia slaugytojai yra labai laukiami ir krūviai visai kitokie, kur ir atlyginimas didesnis, motyvacija, darbo aplinka, sąlygos ir darbdavio požiūris visai kitoks.
„Nežinau, kodėl nesiimama veiksmų „čia ir dabar“. Aš puikiai suprantu, kad slaugytojų paruošti neišeis, net jei sugalvotų stebuklingą programą, motyvuotų žmones. Bet kito slaugos personalo paruošimas turėtų būti labai aktualus. Ir čia turėtų būti ir didžiulis visuomenės interesas, ne tik valstybės institucijų ar slaugytojų, nes kokybiška slauga yra mūsų gyvenimo kokybės ir trukmės garantas. Kol kas to, deja, Lietuvoje neturime. Kol visuomenė nereikalaus, tai nieko ir nevyks“, – apgailestavo LMS atstovė.
Ji pridūrė, kad slaugytojų trūkumas – ne vienos Lietuvos, o viso pasaulio problema, kuri tik gilėja. „Šalys kuria įvairiausias programas, kaip pritraukti žmones, kelia atlyginimus, ieško kitokių darbo sąlygų, daromi įvairiausi žingsniai. Lietuvoje kol kas realių žingsnių nematau. Sprendimai, kaip dažnai nutinka, yra vėluojantys, nes situacija jau dabar yra katastrofiška. Ir bijau, kad vieną dieną ji bus tokia, kad ir dideli sprendimai nebelabai kuo padės“, – nuogąstavo V. Jankienė.
Be kita ko, stebina ir tai, kad neįmanoma rasti tikslių duomenų apie slaugos personalo trūkumą: „Prognozės skiriasi. Tačiau iki šiol, kas labai keista, nėra tiksliai įvardinta, kiek konkrečiai slaugytojų trūksta, kokiais krūviais jie dirba, koks pokytis kasmet. Sunku suprasti, kodėl tokių duomenų, kurie turėtų ir galėtų būti itin tikslūs, o ne „nuo iki“ arba „maždaug“, nėra.“
SAM: pritraukti specialistus reikia kompleksinių pastangų
Paprašyta pakomentuoti situacija Sveikatos apsaugos ministerija tik patvirtino, kad yra įtvirtintas rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius vienam slaugytojui.
Nurodoma, kad pakankamas medicinos darbuotojų skaičius yra Vyriausybės programos iniciatyva, kuriai įgyvendinti yra numatyti atitinkami veiksmai.
„Įgyvendinant juos bus sudarytas priemonių, skirtų pritraukti sveikatos priežiūros specialistus, planas. Kad planas būtų kuo kokybiškesnis ir priemonės kuo efektyvesnės, bus pasitelkta struktūrinių reformų rėmimo programos techninė paramos priemonė bei numatoma, kad dauguma priemonių bus finansuojamos iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos.
Finansavimą planuojama skirti tokioms priemonėms, kaip studijų kainos apmokėjimas, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo modelio (asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygiu) sukūrimas ir įdiegimas bei kitos numatytos skatinamosios priemonės. 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendra investicijų suma sieks 14 mln. eurų“, – rašoma SAM atsiųstame atsakyme.
Primenama, kad taip pat egzistuoja galimybė asmens sveikatos priežiūros įstaigai pasirašyti sutartį su studentu, kuria įstaiga įsipareigoja apmokėti studento studijų kainą, o studentas įsipareigoja po studijų baigimo išdirbti sutartą laikotarpį įstaigoje.
„Pažymėtina, kad siekiant pritraukti sveikatos priežiūros specialistus dirbti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose jaučiamas trūkumas, ar į rajonus, reikalingos visų šalių kompleksinės pastangos – sveikatos sistemos pokyčiai, mokslo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių, bendruomenių aktyvus prisidėjimas“, – nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
