Rytoj nusimato ypatinga diena, įvardijama Šv. Martyno dienos vardu arba kitaip žinoma kaip paskutinė rudens sezono šventė. Astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė teigia, kad šią dieną netrūksta įvairiausių prietarų, burtų ir magiškų dalykų. Sužinokite, kodėl ne veltui ši diena yra vadinama rudens darbų pabaiga.
Astrologė Vaiva Budraitytė pasakoja, kad nors Šv. Martyno diena ir paskutinė rudens šventė yra susijusi su krikščionybe, tačiau ji taip pat buvo minima dar ir pagonybės laikais. Be to, anot jos, ši diena yra svarbi ir numerologijoje.
„Kiekvienas skaičius turi savo magiją, o lapkričio 11 diena yra labai stipri todėl, kad skaičius 11 reiškia „Aš – Dievas“. Vienetas yra „aš“, dešimt – „Dievas“, o sujungus šiuos du skaičius į vienuolika išeina žodžių junginys „Aš – Dievas“. Be to, skaičius 11 atitinka kosminę sąvoką“, – aiškina astrologė.
Šv. Martyno diena taip pat yra vadinama paskutine rudens švente, kuomet visi darbai lauke, žemės ūkyje skelbia pabaigą. Vaiva pastebi, kad senovėje ūkininkai nuo lapkričio 11 dienos atsiskaitydavo su savo samdiniais, sudarydavo naujas sutartis, aptardavo kitų metų planus ir išleisdavo juos grįžti atgal į savo namus:
„Be to, manoma, kad ši diena būdavo tarsi paskutinė šventė prieš santūriausią metų laiką, kuomet ateidavo metas pasninkauti. Žmonės galėdavo pasiautėti, kadangi visas derlius būdavo nuimtas, visi kiti darbai taip pat baigti, tad turėdavo progą pasiautėti kelias linksmesnes savaites, pailsėti nuo tradicinių darbų, sėjos, šieno tvarkymo.
Šiuo laikotarpiu pasitaikydavo nemažai ir piemenėlių burtų, kurie laukdavo ir burdavo, kada iškris pirmasis sniegas. Vėliau, samdiniai grįžę į namus atostogų, galėdavo padėti savo tėvams, tvarkydavosi reikalus ar, pavyzdžiui, keldavo vedybas.“
Pašnekovė taip pat teigia, kad senovėje žmonės sakydavo, kad nuo lapkričio 11 dienos taip pat nebegalima kišti nagų prie žemės darbų. Taip pat, anot jos, nerekomenduojama yra ir sodinti medžių, kadangi kitu atveju šie neprigis, nušals.
Žąsų reikšmė
Iki pat šių dienų, astrologės teigimu, Šv. Martyno dieną švenčia vokiškai kalbančios tautos, kraštai, kurie turi išlikusią tradiciją šią dieną kepti bei valgyti žąsį.
„Yra legenda, kad būtent Šv. Martynas buvo išduotas žąsų, todėl pasižadėjo kiekvienais metais vieną jų suvalgyti. Visgi, tokia tradicija – sena. Iš tiesų, kodėl žmonės rinkdavosi šiuo metu valgyti žąsį, tai dėl to, kad apskritai žąsiena yra riebi mėsa. Žiemos metu žmonės stengdavosi neskersti vištų, rinkdavosi žąsis ne tik dėl riebalų, tačiau ir todėl, kad jų plunksnas naudodavo patalams“, – paaiškina V. Budraitytė.
Be to, šią dieną kai kurie žmonės ne tik valgo žąsis, tačiau ir užsiima magiškais burtais. Vaiva Budraitytė pasakoja, kad vienas jų būdavo susijęs su šviesa:
„Žmonės manė, kad vaikščiojimas laukuose, miškuose su šviesomis padės išvaryti piktas dvasias iš aplinkos, kadangi švieselė būtent su tuo jiems asocijuodavosi. Įdomu tai, kad tokį darbą į laukus vydavo atlikti vaikams, kadangi manė, jog vaiko siela yra šviesi, švari.
Išties, yra nemažai prietarų, tačiau aš siūlau nebijoti ir tą dieną gerai pasilinksminti, išsikepti tą pačią žąsį, padėkoti kosmosui, gamtai už derlių ir pastebėti gamtos ženklus. Jeigu Šv. Martyno dieną švies saulė, diena bus skaidri, tuomet galime tikėtis niūros, šaltos žiemos, o jeigu atvirkščiai – tuomet žiema apdovanos saulės spinduliais.“
