Po darbe patirtos traumos vilnietė Simona siekė iš darbdavio prisiteisti apvalią sumą, tačiau neįrodė savo patirtos žalos, todėl ieškinys buvo atmestas.
Lyg to būtų maža, moteris vietoj prašytų 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, pati turės sumokėti 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Komisijos sprendimas netenkino
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje buvo iškelta darbo byla pagal Simonos prašymą vienai uždarajai akcinei bendrovei.
Juo moteris prašė priteisti iš bendrovės 500 eurų turtinę ir 5 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, prašymą tenkino iš dalies. Ji priteisė iš darbdavio darbuotojai 29,32 eurų turtinę ir 300 eurų neturtinę žalą.
Simona, nesutikdama su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 237 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei padengti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ant galvos užkrito lenta
Moteris teisme pasakojo, kad 2021 m. gruodžio 7 d. 1 val. nakties įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ji buvo sužalota.
Skanuojant siuntas ieškovei ant galvos nukrito didelė medinė lenta (apie 3 cm storio). Nei ji, nei kiti darbuotojai nebuvo informuoti, kad reikia ir kaip užsklęsti skląsti, jog pavyktų užtvirtinti lentą.
Po šio įvykio darbuotojai iškart buvo pridėtas ledas (jį atnešė kitas kolega), leista pailsėti pamainos vadovės kabinete, po ko ieškovė darbą tęsė toliau.
Simona nurodo, kad nenorėjo imti nedarbingumo, todėl kitą dieną, nors ir skaudėjo galvą, išėjo į darbą ir atidirbo visą pamainą.
Kitą dieną taip pat išėjo į darbą, tačiau pamainos metu po 3 valandų darbo jai pradėjo suktis galva ir skaudėti kaklą, todėl paprašė pamainos vadovės, kad ją išleistų pas gydytojus pasitikrinti sveikatą.
O pamainos vadovė pasiūlė jai išeiti iš darbo dėl tokios situacijos. Tačiau pas gydytojus ją išleido. Tada Simona kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubiosios pagalbos skyrių. Gavo pažymą, nuvežė ją į darbą ir grįžo namo.
Nedarbingumas tęsėsi iki 2022 m. sausio 17 d. Į darbą ji daugiau negrįžo, išėjo savo noru, nes nepasitikėjo darbdaviu.
Turtinę žalą kildina dėl patirtų nuostolių įsigyjant akinius bei dėl išlaidų patirtiems vaistams įsigyti. Taip pat ir dėl patirtų išgyvenimų. Nurodo, kad kol ji buvo nedarbingume, niekas jai nepaskambino iš darbuotojų.
Simona teigė, kad jos sveikata pablogėjo, teko vartoti vaistus, nors yra kategoriškai prieš cheminių vaistų vartojimą, negalėjo ilgai vaikščioti, nes pradėdavo skaudėti kaklą ir galvą, jautė vidinį diskomfortą, negalėjo dirbti ir padėti vyrui išlaikyti šeimą.
Taip pat nurodė, kad po šio įvykio darbe pradėjo drebėti akių vokai, dėl ko taip pat jautė diskomfortą bendraudama su žmonėmis, buvo sunku psichologiškai, pergyveno dėl ateities.
Su ieškiniu nesutiko
Bendrovės atstovai teismui paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 7 d. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ieškovės darbdaviai ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad situacija būtų tinkamai suvaldyta bei išvengta didesnių neigiamų pasekmių darbuotojos sveikatai.
Po nelaimingo atsitikimo iškart prie skaudančios vietos darbuotojai buvo pridėtas ledas, ji ilsėjosi pamainos vadovės kabinete. Vykti namo ar į ligoninę darbuotoja atsisakė, nors tam sąlygos buvo sudarytos, darbuotoja pati nusprendė tęsti darbą toliau ir dirbo, nesijautė prastai.
Kitą dieną vėl atvyko į darbą, jokių nusiskundimų nepareiškė ir atidirbo visą pamainą. Kitą dieną taip pat išėjo į darbą, dirbo, tik vėliau darbo eigoje (po kelių valandų) pareiškė, jog nori vykti į ligoninę pasitikrinti sveikatą.
Darbuotoja buvo išleista vykti pas medikus pasitikrinti sveikatą. Pradiniuose medikų įrašuose nėra jokių žymų apie prastą savijautą, yra įrašas apie lengvą pakenkimą sveikatai, be jokių sunkesnių simptomų, taip pat matyti (ir ieškovė patvirtino), jog jokių vaistų iš karto nenaudojo, jų nereikėjo.
Ieškovė tik sausio mėnesį pradėjo lankytis pas gydytojus ir pradėjo žalos atlyginimo procesą. Atsakovės manymu, nėra sąsajumo dėl ieškovės nurodomų pasekmių ir įvykio. Žalos padarymo faktas, kaip ir atsakovės kaltė, taip pat neįrodyti, nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti ir taikyti.
Nedarbingumą, kaip byloja jame esantis įrašas, ieškovė gavo taip pat ne dėl nelaimingo įvykio darbe, o dėl kitų priežasčių. Atsakovės atstovė patvirtino, kad po šio įvykio siuntų sandėliavimo gardas skiriančios lentos buvo išimtos.
Atsakovės teigimu, naudojimosi siuntų sandėliavimo gardais instrukcijų nereikia. Akcentavo tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte darbdavio kaltė dėl įvykio nekonstatuota.
Akte nurodyta, kad saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat akte pažymėta, kad sužalojimą lėmė kiti veiksniai – pačios darbuotojos neatsargumas.
Atsakovė nesutinka su prašymu priteisti turtinę žalą, kuri atsirado įsigyjant akinius, nes mano, kad ieškovė neįrodė, jog gydytojo oftalmologo nustatyti regėjimo sutrikimai yra nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė. Taip pat pažymėjo, kad akiniai buvo rekomenduotini, o ne būtini, ką rodo gydytojo įrašas.
Atsakovė nurodo ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog neturtinė žala tikrai atsirado. Vien teiginiai, kad „patiriu labai didelį stresą dėl savo sveikatos ir ateities. Jaučiu tiek fizinį tiek psichologinį skausmą. Naktimis kankina nemiga, o dienomis mieguistumas“, nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo.
Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė išgirdusi ieškovės paaiškinimus, atkreipė dėmesį, jog ieškovė savo neturtinę žalą kildina ir dėl kitų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos teikiant ieškinį teismui. Todėl atsakovės manymu, taip ieškovė stiprina savo poziciją, siekiant prisiteisti neturtinę žalą
Darbdaviui palankus sprendimas
Susipažinus su ieškinio turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių, liudytojų paaiškinimų, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais ir tenkinti jos reikalavimus.
Nuspręsta Simonos ieškinį darbdaviui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti visa apimtimi.
Taip pat nuspręsta išieškoti iš moters bendrovės naudai 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, bus panaikintas ir darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo moteriai buvo priteisti 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
