Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos, rašo „Bloomberg“.
Tiesa, rizikos niekur nedingo: daug kas priklauso nuo oro, o staigus atšalimas priverstų Europą atverti savo saugyklas. Vyriausybės taip pat nerimauja dėl sabotažo aktų grėsmės prieš energetikos infrastruktūrą, nes tai gali labai pakeisti situaciją rinkose. Tačiau spalio pabaigoje situacija žemyne yra daug geresnė nei politikai drįso tikėtis.
Dujų iš Rusijos atsargos pradėjo mažėti dar pernai. Tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu buvo sustabdytas dar vasarą, o praeitą mėnesį įvykę sprogimai smarkiai pažeidė šią jungtį. Švelnus oras kol kas padeda mažinti paklausą, bet Europos politikai nerimauja, kad žemesnės dujų kainos – palyginus su vasaros šuoliu – paskatins didesnį vartojimą orui atšalus.
„Tikėtina, kad dujų Europai užteks iki maždaug gruodžio, – sakė Giacomo Masato, Italijos energetikos bendrovės „Illumia“ vyriausiasis analitikas ir vyresnysis meteorologas. – Mažai tikėtina, kad lapkritį Europa susidurs su užsitęsusiais šalčiais“.
Dujų kaina dabar yra beveik mažiausia per visą laikotarpį nuo birželio, tačiau kainos visa dar kelia nerimą. Vasario ateities sandoriai yra pardavinėjami 44 proc. brangiau už lapkričio sandorius, o kainos kitai žiemai taip pat yra išaugusios. Tai rodo, kad tiekimo problemos, tikėtina, išliks.
Visa tai reiškia, kad taupymas, nepaisant mažesnių dujų kainų, išlieka būtinas. Remiantis „Timera Energy“, per 2022 m. dujų paklausa sumažėjo maždaug 7–9 proc., daugiausia dėl didiesiems pramonės vartotojams pritaikytų apribojimų. Tačiau Europos Sąjungos nustatytas 15 proc. tikslas vis dar nebuvo pasiektas.
„Europos gebėjimas per artimiausius dvejus metus įveikti vienu metu ištikusias elektros energijos ir dujų krizes smarkiai priklauso nuo žemyno gebėjimo sumažinti paklausą, – „Timera“ tinklaraštyje rašė įmonės analitikai. – Mūsų nuomone, krizė dar tikrai nėra pasibaigusi.“
„Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, dėl Europos pasiryžimo kaupti atsargas žemyno talpyklos yra užpildytos 93,6 proc., o Vokietijos – 97,5 proc. Nors tai šiek tiek ramina rinką, šių atsargų Vokietijai užtektų vos dviem šaltesniems mėnesiams, taigi Europa turės ir toliau pritraukti suskystintų dujų krovinius.
Tačiau „Bloomberg“ orų modelis pranašauja, kad lapkritį oras bus švelnesnis nei įprasta.
Kol kas laivai vis dar atvyksta. Šiaurės Vakarų Europa tikisi per šį mėnesį sulaukti 82 suskystintų dujų tanklaivių, o tai yra 19 proc. daugiau nei per rugsėjį. Kaip praneša laivų brokerių įmonė „Fearnleys A/S“, tikintis kainų augimo ir dėl ribotų galimybių greitai priimti atgabentą kurą, vis daugiau laivų ilgesniam laikui tampa tarsi plaukiojančios saugyklos. Tokia situacija gali tęstis iki maždaug sausio vidurio, teigė Oysteinas Kalleklevas, suskystintų gamtinių dujų laivų savininkės „Flex LNG Ltd.“ Osle generalinis direktorius.
„Bloomberg“ sudaromas tanklaivių, vandenyje praleidusių 20 ar daugiau dienų, indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2017 m. Praeitą savaitę Ispanijos „Enagas SA“ perspėjo apie galimus apribojimus, nes trūksta vietos, kurioje būtų galima įsisavinti perteklinį importą.
Nors dabar kainos krenta, greitu metu gali išaugti paklausa Azijoje, o Rusija gali nutraukti dujų tiekimą per Ukrainą: arba tyčia, arba dėl infrastruktūros pažeidimų. Tai sukeltų dar vieną kainų šuolį, taip pat apsunkintų atsargų kaupimą kitiems metams.
Tuo metu Europos energetikos ministrai taip pat kalbasi apie laikiną dujų kainų viršutinę ribą. Vienas pagrindinių argumentų prieš šį sprendimą – dėl jo Europa šią žiemą nebesugebės pritraukti jai taip reikalingų suskystintų gamtinių dujų.
„Temperatūrai krentant ir tuštėjant saugykloms, pasiūlos ir paklausos neatitikimas rinkoje lems aukštesnes kainas ir kitas problemas, – aiškino Katja Jafimava, vyresnioji mokslinė bendradarbė Oksfordo energetikos studijų institute. – Labai tikėtina, kad ši problema kitą žiemą tik dar labiau paaštrės.“
