Opozicija jau ruošia interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Vos 15-ai minučių į savo posėdį ministrą išsikvietę Skvernelio demokratai tikina atsakymų dėl Kaliningrado tranzito painiavos neišgirdę. Interpeliaciją remia ir kitos opozicinės frakcijos. Landsbergis atšauna, kad šia tema nebeturi, ką daugiau atsakyti ir kaltina Skvernelį, esą šis savo pareiškimais kalba tai, ką girdėti nori Kremlius.
Itin linksmai nusiteikę demokratai „Vardan Lietuvos“ šįryt savo frakcijos posėdyje laukia Gabrieliaus Landsbergio. Porą minučių pavėlavęs užsienio reikalų ministras su oponentais nė nesisveikina.
Skvernelio frakcija ministrą išsikvietė iškamantinėti dėl EK sprendimo visgi leisti daliai Rusijos sankcionuotų prekių geležinkeliu per mūsų šalį pasiekti Kaliningradą, nors Lietuva jas vežti buvo uždraudusi, o EK pakoreguotas verdiktas šį mėnesį tokio draudimo nenumatė ir tapo staigmena.
„Klausimas buvo keliamas nuolat, visais lygiais“, – teigia G. Landsbergis.
Landsbergis kartoja manęs, kad balandžio mėnesio EK išaiškinimas dėl tranzito buvo galutinis. Nors dalis šaltinių svarsto, kad pati ministerija galimai neteisingai interpretavo reglamentus – galbūt neatskyrė terminų „kelių transportas“ ir „geležinkelių transportas“.
„Indikacijų apie tai, kad išaiškinimas tuoj pat bus ar kažkada bus mes neturėjom visiškai“, – sako G. Landsbergis.
Visgi Lietuva komisijos prašė viešo išaiškinimo dėl tranzito: „Lietuvos institucijos buvo kaip pašto dėžutė – gavo ir be jokio komentaro atidavė vykdyti.“
„Mes nemanėme, kad reikalingas papildomas išaiškinimas negu tas, kuris buvo duotas balandžio mėnesį. To pakako“, – kalba G. Landsbergis.
Landsbergis teisinasi, kad Lietuva nesuinteresuota skaldyti Europos vienybės, it kokia Vengrija, tad ir nesipriešina.
„Mes matom, kaip atsitinka, kai valstybės vetuoja sprendimus, kai kurios savo interesų vedamos sugriauna vienybę ir po to turim sustabdytus sprendimus. Lietuva nebuvo tokia valstybė, kuri taip elgtųsi. Mes esam už konsensusą“, – teigia G. Landsbergis.
Tiesa, konsensuso užsienio politikoje valdantieji nepaisė Taivano klausimu ir taip Briuselyje užsitarnavo problemų keliančios valstybės vardą.
Skvernelio frakcija Landsbergio atsakymams skyrė vos 15 minučių ir liko nepatenkinta.
„Tikrai nėra aiškiau, kai kurie atsakymai koreguoja prieš tai išsakytas mintis, reikia tikslinti. Manau, kad turėtume turėti formatą, kad galėtume leisti iš Seimo tribūnos ministrui atsakyti į daug klausimų“, – sako „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Demokratų frakcija aiškina, kad Landsbergis kratosi atsakomybės ir dar kaltina Europos Komisiją. Demokratai, socdemai, valstiečiai ir darbiečiai jau rengia interpeliaciją.
„Rudens sesiją pasitiksime interpeliacija ministrui Landsbergiui. Mes tikrai nuoširdžiai įtariam, kad ministrai slepia arba meluoja, arba manipuliuoja informacija“, – tikina socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Sunku man sugalvoti, kokį dar klausimą galėčiau atsakyti. Aš labiausiai norėčiau, kad neduotume savo priešininkams, tikriems priešininkams, net ne oponentams Seime, bet tikriems Lietuvos priešams duoti papildomų kozirių“, – sako G. Landsbergis.
Koziriu ministras vadina tai, kad pati opozicija esą neturi vieningos nuomonės, ko tikisi iš sankcijų ir tranzito. Ir kaltina patį Skvernelį.
„Jis kuria labai pavojingą precedentą. Jis kalba apie Lietuvos išskirtinę situaciją. Jis iš karto kalba tai, ko Kremlius prašo, jis prašo koridoriaus, „Lietuva privalo, negali būti kitos išeities, Lietuvos yra išskirtinė situacija“. Ir ponas Skvernelis tai patvirtina“, – teigia G. Landsbergis.
„Dabartinis užsienio reikalų ministras Lietuvai daro daugiau žalos nei naudos, dėl to ši interpeliacija, jeigu įvyks, LVŽS palaikys. Man visiškai priešingi atsakymai negu buvo sakyta priešpaskutiniame NSGK posėdyje, kuris buvo įslaptintas“, – kalba „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Kadangi Seimo sesija baigėsi, interpeliaciją Landsbergiui opozicija greičiausiai surengs tik rugsėjį.
