Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai.
Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos. Lietuvos bankas dar ketina aiškintis, kodėl tautiečiai nesirenka europiečiams įprastų fiksuotų palūkanų. Nors atsakymas aiškus ir be tyrimų – fiksuotos palūkanos lietuviams kainuoja keliskart brangiau nei kitų šalių gyventojams.
Kaunietis Romualdas banko sąskaitoje turi apvalią sumą, tačiau net nesidomėjo, ar bankas už ją moka kiek nors palūkanų.
„Apie 50 tūkstančių. – Tai turėtumėt gauti palūkanas. – Anksčiau net reikėjo primokėti bankui už laikymą“, – sako Romualdas.
Kalbėdami apie didžiųjų bankų palūkanas žmonės neslepia ironijos. Kai kurie bankai už terminuotus indėlius vis dar nemoka nė procento:
„Bankai mus išnaudoja visapusiškai“, – kalba Romualdas.
„Dabar 0,7 proc. – Tai pakilo? – Tai pakilo, jau džiaugiamės.“
O kas tikrai kyla, tai žmonių mokamos palūkanos už paskolas ir bankų pelnai:
„Iš žmonių susirenka, iš kur.“
„Valstybė leidžia taip daryt.“
Jei Europos Centrinis Bankas toliau kels palūkanų normas ir žmonėms paskolos brangs tūkstančiais eurų per metus, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnus tai iškels į neregėtas aukštumas. Dar 2021-aisiais jie siekė beveik 330 mln. eurų, o šiųmetės prognozės net triskart didesnės.
„Tikėtina, kad bankų pelnai gali siekti ir vieną milijardą eurų. Manom, kad šie pelnai netikėti ir neplanuoti ir patiems bankams, nes jie nėra susiję su jų verslo sprendimais“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Milijardas per metus – tai beveik 3 mln. eurų pelno per vieną dieną. Tad ministrė siūlo naujieną – bankams įvesti laikiną solidarumo mokestį. O surinktus pinigus skirti kariuomenei. Pavyzdžiui, pasirengimui priimti Vokietijos karių brigadą Lietuvoje.
„Įsivertinti galimybę europinio solidarumo įnašo. Manom, kad papildomas neplanuoto ir netikėto pelno įnašo įmokos galėtų būti nukreiptos mūsų krašto apsaugos poreikiams“, – sako G. Skaistė.
Štai, ką apie tai sako gyventojai:
„Tegul. Bent kažkur į gerą pusę nueis.“
„Manau, tai populizmas. Kodėl ne paimti ir solidariai visur paskirstyti, bet tebūnie prioritetu kariuomenė, faktas?“
Konkrečių sumų ministrė neįvardija, tačiau esą ketina nedelsti ir idėją Seime kelti artimiausiais mėnesiais. Komerciniams Lietuvos bankams atstovaujanti asociacija aiškina, kad prognozės apie milijardinius pelnus ankstyvos ir atkerta, kad bankai ir šiaip moka ne 15-os, o 20-ies procentų pelno mokestį.
„Jau nuo 2020 m. kredito įstaigos moka trečdaliu didesnį pelno mokestį nei kiti ūkio subjektai. Jeigu ir būtų didesnis pelnas, visada bus trečdaliu didesnis ir pelno mokestis“, – tikina bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Ekonomistas Algirdas Bartkus mano, kad tokie laikini nauji mokesčiai kelia abejonių.
„Reikėtų susilaikyti, nes tokiu būdu šiek tiek iškreipsime sistemą. Jie dabar pristato, kad tai laikina, bet politikai visada pradeda nuo „laikina“ – „tik duok man pabandyti“, o toliau tai tampa nuolatiniu dalyku. Pirma bus bankai, po to ateis mažmeninės prekybos įmonės, tada vaistinės“, – teigia A. Bartkus.
Pasak Bartkaus, svarbiausia priežastis, kodėl Lietuva tapo aukščiausių palūkanų euro zonoje auka – bankų konkurencijos trūkumas.
„Išardyti, kad ir dirbtiniu būdu, Šiaurės šalių komercinių bankų dominavimą mūsų regione“, – sako A. Bartkus.
„Čia kaip ir su prekybos centrais – galima rašyti daug laiškų, tačiau, jei nėra intereso… Lietuvos rinka sąlyginai maža, įėjimo kaštai dideli. Turbūt bankai sveria įvairias aplinkybes ir sprendimus priima savarankiškai, kažkaip dirbtinai prisikviesti sudėtinga“, – kalba G. Skaistė.
Tad išeina užburtas ratas – kas jau kas, bet papildomų mokesčių regimybė užsienio bankų esą tikrai neprikvies.
„Nepasidarykim sau antireklamos prieš Ispanijos ar Italijos bankus ir atvežkim čia ispanus ir italus, kurie su skandinavais nebus susiję“, – siūlo A. Bartkus.
Lietuvos bankas dar ketina aiškintis, kodėl absoliuti dauguma tautiečių ignoruoja būsto paskolas su fiksuotomis palūkanomis, kai kiti europiečiai elgiasi atvirkščiai. Nors dauguma analitikų fiksuotų palūkanų niekada ir nerekomendavo, esą per ilgus metus jos neatsiperka.
„Net jeigu 30 metų laikotarpy pigesnis produktas yra kintamos palūkanų normos, bet jei kažkuriuo metu jos išaugtų iki tokio lygio, kad negali paskolos išsimokėti, tos paskolos istorija ten ir baigiasi“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuviai fiksuotų palūkanų nesirenka, nes jos tiesiog brangios. 2019-ųjų kovą Lietuvos bankai sugebėjo už jas prašyti devynių procentų, kai vidurkis euro zonoje nesiekė nė dviejų procentų.
„Tas produktas visais laikais – tiek, kai žemas „Euribor“, tiek dabar, jis visada šiek tiek brangesnis, nes jis veikia kaip draudimas, draudžiamės nuo netikėto palūkanų pakėlimo“, – aiškina E. Čipkutė.
Gruodį fiksuotos palūkanos mūsų šalyje buvo dvigubai aukštesnės nei kitur euro zonoje.
