Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti.
Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.
Kaip su tiek pinigų išgyventi?
Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad uždirba minimumą. Pasak moters, jeigu ne vyro atlyginimas šeimai pinigų pragyventi neužtektų.
Su vyru auginame du berniukus, vienam jau 13 metų, o kitam – 3 metai. Neseniai grįžau dirbti po vaiko priežiūros atostogų. Išėjau iš senojo darbo, tad ieškojau kito. Vasario viduryje įsidarbinau pardavėja. Gaunu minimalų atlyginimą, kas ketvirtį darbdavys žada mokėti papildomus bonusus, kurie sieks 200 eurų. Tačiau šie pinigai bus mokami tik kas keturis mėnesius.
Mažame miestelyje sunku susirasti labiau apmokamą darbą, visur, kur darbinausi, bandomuoju laikotarpiu siūlo minimumą. Be to, galimybių susirasti darbą mamai, auginančiai mažą vaiką, beveik nėra. Norint daugiau uždirbti tektų dirbti pamaininį darbą. Tačiau tokį darbą būtų sunku suderinti su vaikų auginimu. Dirbdama pamainomis vaikų nematyčiau“, – pasakojo moteris.
Anot jos, jeigu ne vyro pajamos būtų labai sunku pragyventi, juk reikia mokėti ir būsto paskolą, komunalinius mokesčius, vaikams daug ko reikia, drabužių, priemonių mokyklai ir darželiui.
Atostogų ir pramogų neturėjo jau keletą metų
Ingrida pasakojo, kad šiuo metu viskas brangsta.
„Anksčiau vyresniajam sūnui pietums mokykloje įdėdavau 2 eurus. Dabar jau šios sumos nebeužtenka, šiuo metu sūnaus pietūs atsieina 3 eurus. Per savaitę išeina 15 eurų, o per mėnesį jau 60 eurų.
Visada sekiau kainas ir turiu daug pavyzdžių, kaip tos kainos pasikeitė, pavyzdžiui, dalies maisto produktų teko atsisakyti, nes jie tapo per brangūs. Labai daug maisto patiekalų neperkame, bet gaminame patys“, – pasakojo moteris.
Anot jos, savaitei ir buitinei chemijai šeima išleidžia 100 eurų.
„Stengiamės pirkti kokybišką ir įvairų maistą. Visą laiką nesimaitiname kruopomis. Gyvename senos statybos daugiabutyje, 220 eurų atsieina būsto paskola ir mokesčiai, kuriems išleidžiame apie 200 eurų.
Visus šiuos metus, kol gyvenome kūdikio laukime ir jam gimus neišlaidavome pramogoms, neatostogavome, nebuvome, net iš savo miesto išvykę“, – sakė Ingrida.
Anot jos, augančių kainų nespėja vytis atlyginimai. O valdžios raminimai, kad pakėlus neapmokestinamąjį pajamų dydį žmonės gaus daugiau pinigų, jos neguodžia.
„Galėtų valdžia mažesnius mokesčius nuskaičiuoti nuo atlyginimų. Dabar buvo nuspręsta padidinti NPD. Darbuotojai gaus 16 eurų didesnį atlyginimą. Tačiau ši suma tarsi pajuoka.
Mečiau mokslus, dabar norėčiau juos baigti, tik sunku juos suderinti su vaikų auginimu. Dabar turime planų su šeima išvažiuoti ir dirbti į užsienį“, – pasakojo Ingrida.
Žmonės dirba po 2 ar 3 darbus, kad pragyventų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbuotojų poreikiai yra skirtingi, todėl sunku pasakyti, kokia alga užtikrintų jiems orų gyvenimą.
„Tačiau Europos socialinė chartija nustatė, koks darbuotojo turėtų būti atlyginimas, kad jis galėtų patenkinti savo minimalius poreikius ir dar skirti pinigų pramogoms ar atostogoms. Ši suma siekia 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (t. y. apie 700 eurų į rankas, šiuo metu minimali alga į rankas siekia daugiau nei 500 eurų – aut. past.). Lietuvių minimali alga neatitinka šio kriterijaus. Mūsų minimumas siekia tik 48 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Todėl Lietuva pirmauja Europoje pagal viršvalandžių skaičių. Kodėl taip yra? Lietuviams neužtenka minimalios algos. Todėl žmonės turi du ar net tris darbus. Žmonės darbus derina su individualia veikla ir t.t. Žmonėms taip daro, kad užsidirbtų ir galėtų patenkinti bent minimalius savo ir savo šeimos poreikius. Daug žmonių turi finansinių įsipareigojimų ir už viską reikia mokėti“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Pasak jos, gyventojų gyvenimo sąlygas gerintų adekvatus atlyginimo augimas.
„Atlyginimai nepaveja infliacijos. Tai išspręstų atlyginimų indeksavimas. Vakarų Europos šalys puikiai tai taiko. Ten atlyginimai darbuotojams didėja kasmet. Darbuotojams belieka derėtis su darbdaviu dėl papildomų bonusų ar kitų naudų.
Lietuvoje darbdaviams visada sunki situacija. Net kai nebuvo pandemijos ir ekonomika kilo, darbdaviai sakė, kad algų nėra iš ko kelti. Dabar jie sako tie patį. Tas nenoras dalintis pridėtine verte, kurią ir sukuria patys darbuotojai, ir lemia mažus atlyginimus. Tačiau tikimės, kad minimalus atlyginimas ir toliau augs“, – prognozavo I. Ruginienė.
Pataria darbuotojams kelti kvalifikaciją
Tuo metu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad Tarptautinė ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija išskiria viduriniosios klasės žmonių grupę, kurių pajamos ir padeda jiems ne tik patenkinti bazinius poreikius, bet suteikia galimybes atsidėti pinigų taupymui ar išleisti pramogoms.
„Tad ir mūsų šalyje reikėtų vertinti viduriniosios klasės potencialą ir žiūrėti, kaip keitėsi jos pajamos. Pastaraisiais metais vidurinioji klasė gausėjo. Tik dabar neramu, kokią įtaką darys infliacija, kaip ji koreguos viduriniosios klasės pajamas“, – komentavo ekonomistė.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad viduriniosios klasės gyventojai uždirba ant popieriaus uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų.
Anot I. Genytės-Pikčienės, minimali alga yra grindys, kurios nusako sumą mokamą už nekvalifikuotą darbą.
„Tad nereikėtų kelti pretenzijų minimalios algos dydžiui. Ir tikėtis, kad ji padengs platų spektrą žmonių poreikių. Tai yra tarsi atskaitos taškas, nuo kurio darbuotojas norėdamas daugiau uždirbti turėtų investuoti į savo žinias. Darbuotojas turėtų kopti pakopomis aukštyn karjeros laiptais.
Yra šalių, kurios apskritai neturi minimalaus atlyginimo. Ten žmonės savo derybine galia įsitvirtina darbo rinkoje. Mažesniuose Lietuvos regionuose verslams sunku išsilaikyti, todėl jie nėra pajėgūs mokėti ir minimalios algos, kuri kasmet vis kyla. Tad susidaro tam tikri darbo rinkos neefektyvumai. Tad tokios regioninės įmonės turi stabdyti savo veiklą“, – pasakojo ekonomistė.
Nors žmonių pajamos auga, kas penktas gyvena nepritekliuje
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais, nepaisant pandemijos iššūkių, skurdo rizikos lygis mūsų šalyje sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir siekė 20 proc. Kiek daugiau – 1,2 procentinio punkto sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis. Tačiau skurdo problemos klausimą keliančios organizacijos perspėja – džiaugtis dėl mažėjančio skurdo dar per anksti. Šie rekordinės infliacijos metai skurdo statistikos kreives gali pakreipti kita linkme.
2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 eurų per mėnesį, 1 015 eurų – šeimai, kurią sudarė du suaugusieji ir du vaikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta mūsų senjorai – praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65-erių metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis – 38,8 proc.
Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. Pernai metais ir minimalus atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, buvo 7,4 proc. mažesnis už skurdo rizikos ribą. Tad nieko stebėtina, kad skurdas į akis žvelgia ir dirbantiems asmenims – tokių pernai buvo 7,5 proc. Skurde gyveno 50,4 proc. darbo neturinčių asmenų.
Skurdo gniaužtuose atsidūrė ir vieniši tėvai, auginantys vaikus (32,4 proc.). Tiesa, šioje grupėje skurstančiųjų 7,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Ryškus skurstančiųjų mažėjimas ir nepilnamečių grupėje – čia skurdo rizikos lygis sudarė 17,2 proc. – 2,8 procentinio punkto mažiau nei 2020‑aisiais. Kaip rodo statistika, dažnai vienišumas didina skurdo riziką – 44,5 proc. vienų gyvenančių asmenų gyvena nepritekliuje.
Dar liūdniau atrodo absoliutaus skurdo rodikliai, kai vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį tenka 260 eurų, o šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – 546 eurų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kad 2021-aisiais absoliutaus skurdo lygis siekė 3,9 proc. ir buvo mažesnis 1,2 procentinio punkto nei 2020-aisiais. Nors tai atrodytų santykinai nedideli skaičiai, bet už jų slepiasi 110 tūkst. šalies gyventojų.
