Tikriausiai nerasite nė vienos gėlės, kuri nebūtų žydėjusi Ignalinos rajono gyventojos Elvyros Ivanauskienės sode. Moteris savo namų kieme gėlyną puoselėja jau daugiau nei trisdešimt metų. Iš meilės augalams Elvyra prieš kelerius metus, gavusi fotoaparatą, pasinėrė į dar vieną mėgstamą veiklą ir šiuo metu aktyviai fotografuoja gamtą. Jos nuotraukos – rodomos ir per televizorių, tačiau, tam, kad jos pasiektų žiūrovus, E. Ivanauskienė net daugiau nei metus bandė prisibelsti pas Naglį Šuliją.
Užaugusi viename Ignalinos krašte, Elvyra Ivanauskienė po vestuvių kartu su vyru, persikėlė gyventi į kitą rajono kraštą, kuriame gyvena iki šiol. Aplink moters namus – laukai, miškai, tikrų tikriausia gamta. Svečiuose retkarčiais ją aplanko ir gyvūnai bei paukščiai.
Nuostabusis gėlynas
Vis dėlto, labiausiai E. Ivanauskienės namuose daugelį žavi kuo puikiausias ir gražiausias gėlynas. Pasidalindama jo nuotraukomis, moteris socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukia ne tik pagyrų, tačiau žmonės neretai prašo ir jos patarimų.
„Kai atsikraustėme į namą, pradėjau užsiiminėti gėlių sodinimu. Tačiau, tais laikais man nelabai sekdavosi, vis bandydavau, bet niekas neprigydavo. O tuo labiau, kad prieš trisdešimt metų, nebuvo tiek pirkti augalų, kiek dabar, tad kažką pati pasisodindavau, o kažką turguje nusipirkdavau.
Dabar, kartkartėmis irgi vis kažką naujesnio bandau, bet ne viskas mūsų kraštuose augti nori: galbūt neatitinka sąlygų, per šalta. Jeigu viskas būtų augę nuo pat pradžių, tai tikriausiai gal koks hektaras jau ir būtų augalų“, – nusišypso Elvyra.
Moteris pasakoja, kad savo kieme yra bandžiusi auginti ne tik gėles, tačiau ir įvairiausius dekoratyvinius medelius, spygliuočius, lapuočius, tačiau, deja, bet šie niekaip neprigijo. Daugiau nei trisdešimtmetį savo namų aplinką puoselėjanti pašnekovė atvirauja, kad ją keisti teko ne kartą:
„Manęs dažnai klausia grupėse, kuomet pasidalinu nuotrauka, kada pradėjau auginti ir kiek laiko yra mano gėlynui. Niekada negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą, kadangi visas darbas vyksta tiek, kiek čia gyvename. Žinoma, viskas keičiasi – kas man buvo gražu anksčiau, tai po kelių metų man pasidaro nebegražu ir aš viską pertvarkau, pakeičiu.“
Labiausiai ignalinietei patinka auginti žemaūgius, šliaužiančius, pavasarinius augalus. Tačiau, gėlyne žydi ir lelijos, kurios kartais, kaip pasakoja Elvyra, tenka griežčiau aptvarkyti.
„Kai užauga lelijos, po žydėjimo nebebūna tokios dekoratyvios, tad visada jas pakerpu. Nors, pagal taisykles reikėtų kirpti kiek vėliau, tačiau aš niekada neiškenčiu ir apkerpu anksčiau laiko.
Be to, šiemet mane nuvylė ir tulpės, kadangi dėl šalnų, šalto oro nušalo. Visų jų apdengti nepavyksta, tad tik vienintelę margą pražydusią pasaugojau, nes būtų buvę gaila ją prarasti. Viskas šiemet žydi skurdžiau, bet daugelis skundžiasi dėl to paties, galbūt kalti šalti orai, vandens trūkumas, nors ir laistau“, – atsidūsta E. Ivanauskienė.
Meilė fotografijai
Savo namų aplinkoje, moteris augina ne tik gėles ir kitus dekoratyvinius augalus, tačiau ir turi didelį daržą, kuriame auga uogos, įvairiausios daržovės. Taip pat, prižiūri ir šiltnamį, kuriame auga šiųmetinis pomidorų ir agurkų derlius.
Iš meilės augalams, moteris prieš kelerius metus atrado ir dar vieną, seniai pamirštą pomėgį – fotografiją. „Dabar ji man taip pat atima laiko, kadangi vis norisi į gamtą išeiti. Vyras paveža dažnai, o ir nuotraukas į orus nusiunčiu Nagliui Šulijai“, – nusijuokia pridurdama Elvyra.
Pašnekovė teigia, kad fotografija jai patiko nuo pat vaikystės, kuomet pasitverdavusi seną fotoaparatą į rankas, ji fotografuodavo save veidrodyje. Laikui bėgant, ignalinietė savo gėlynus ir jų grožį įamžindavo telefono kamera, o gavusi fotoaparatą, pradėjo vis dažniau pasižvalgyti į ją supančią gamtą.
„Fotografuodavau vis dažniau gamtą ir mane paskatino draugės nusiųsti nuotraukas N. Šulijai, kad parodytų per orus. Pabandžiau, bet reikėjo turėti kantrybės, nes visus metus vis siunčiau, siunčiau ir niekas neparodydavo. Galiausiai, praėjus metams, mano kadrus parodė.
Dabar mane labai traukia gamta, vis ir dairausi, kada koks gražesnis dangus, kur kokį augalėlį jau bus pamatyti galima. Prie ežerų gyvename, gražūs saulėlydžiai, saulėtekiai, bet va, esu miegalė, tai sunku ryte atsikelti, nors ir norėčiau gražų saulėtekį užfiksuoti“, – nusišypso E. Ivanauskienė.
Pasiteiravus, iš kur pati semiasi įkvėpimo derindama šalia augančias gėles, moteris atvirauja, kad „kaip šauna į galvą, taip ir būna“. Visgi, Elvyra pripažįsta, kad nusipirkusi naują augalą, ji kelias dienas vis vaikšto po kiemą ir suka galvą, kur čia jį reikės pasodinti:
„Pradedi dirbti, ravėti, laistyti ir tada atsiranda įkvėpimas, kur jį sodinti, kur jam vieta. Man labai patinka hortenzijos, kurių prieš tai turėjau vos keturias, o praėjusią vasarą nusipirkau dar tiek pati. Šiuo metu jos auga po truputį, o gražios bus iki pat rudens.“
Pašnekovė pasakoja, kad dažniausiai patarimų iš kitų semiasi skaitydama apželdinimo specialistų rekomendacijas. Jų klausyti ji ragina ir kitus.
„Kartais ir po grupių komentarais pasižiūriu, kas ką rekomenduoja, bet būna, kad taip pataria, jog nusivažiuoja kartais (nusijuokia). Ir pati negalėčiau duoti patarimo, nes kiekvienam yra pagal save. Galbūt, yra tik viena mano pačios klaida, kurios siūlyčiau ir kitiems nedaryti, tai mažiau sodinti spygliuočių.
Galvojau, kad tujos bus visada žaliuojantys medžiai, bet jų šaknys paviršinės, visur jų pas mus prisodinta, tai į save sutraukia visą žemę. Vargas didžiulis, niekas aplinkui nebeauga, tad, jeigu norite jas sodinti, geriau kuo toliau nuo gėlyno, nes tujos viską sugadina, žudo“, – įspėja nuo savęs Elvyra.
