Iš globos įstaigų išėjusiems jaunuoliams – nauja paslauga: „Trūksta tų įgūdžių“

Statistikos departamento duomenimis, vien pernai pilnametystės sulaukė beveik 1000 be tėvų globos likusių jaunuolių, kurie pradėjo savarankišką gyvenimą. Tik ta pradžia neretam būna labai sunki. Vaikų namuose ar šeimynose globojamiems vaikams dažnai trūksta įvairių įgūdžių ir jie net nežino, kaip pradėti gyventi.

Nuo šių metų pradžios Maltos ordino pagalbos tarnyba jaunuoliams pradėjo teikti paslaugą – išnuomoja būstą, paskiria darbuotoją, kuris atstoja ir tėvus, ir neretai – artimą bičiulį.

18-metė marijampolietė Karina ruošiasi virti burokėlių sriubą. Jai padeda Maltos ordino pagalbos tarnybos darbuotoja Akvilė. Karina šiame bute gyvena su paaugliu broliu. Jiedu šių metų pradžioje išėjo iš vaikų namų. Pradėti savarankiškai gyventi padėjo maltiečiai ir pirmiausia įkurdino juos išnuomotame bute.

Nuo šių metų pradžios Maltos ordino pagalbos tarnyba pradėjo teikti paslaugą tokiems jaunuoliams kaip Karina su broliu. Tai vadinasi Palydėjimo paslauga. Kad iš vaikų namų išėję jaunuoliai jaustų kuo tvirtesnį pagrindą po kojomis. Jiems surandamas būstas, paskiriamas darbuotojas ir jauni žmonės pratinami gyventi savarankiškai.

„Jaučiuosi lyg mama, nes aš esu tas žmogus, į kurį jie gali kreiptis bet kuriuo paros metu, bet kuriuo momentu, bet kuriuo klausimu. Ir aš stengiuosi į juos visus atsakyti, padėti. Kad jie šalia turėtų tą žmogų, kurio jiems reikia“, – kalba maltietė Akvilė Jakimavičienė.

Palydėjimo paslauga teikiama ne tik vaikų namų globotiniams, bet ir šeimynose ar šeimose globojamiems vaikams, taip pat jaunuoliams iš sunkumų turinčių šeimų. Akvilė sako: pilnametystės sulaukę tokie žmonės neretai nežino, ką su gyvenimu toliau daryti.

„Kaip užsirašyti pas gydytoją, reikia motyvacijos mokantis, susitvarkant pinigėlius, prižiūrint savo finansus, nes tikrai trūksta tų įgūdžių. Tas pats paprastas dalykas – maisto pasigaminimas. Kartais paprasčiausi dalykai tiems jaunuoliams atrodo labai sudėtingi“, – sako A. Jakimavičienė.

Be tėvų globos su broliu likusi Karina sako: jei ne ištiesta pagalbos ranka – įsitvirtinti būtų labai sudėtinga. Už buto nuomą mokėti nereikia – tuo pasirūpina maltiečiai. Mergina šiuo metu mokosi plaukų stilistės profesijos, brolis – automechaniko.

„Žadu pirmiausia baigti mokslus ir tada toliau galvoti apie gyvenimą. – Darbas? – Darbas, paskui šeima ir visa kita“, – sako Karina.

Karina su broliu turi tvarkytis taip, kad valstybės skiriamų socialinių išmokų užtektų maistui, drabužiams, kitoms būtinoms reikmėms.

17-metis merginos brolis kartais jau pats užsidirba pinigų.

„Patinka tvarkytis, kartais aptingsti, bet reikia tvarkytis. Tai nėra nusiskundimų, kad atsibodo ar kažkas. Būna, kad ir aš gaminu, ir brolis gamina“, – pasakoja Karina.

Statistikos departamento duomenimis, pernai pilnametystės sulaukė beveik 1000 be tėvų globos likusių vaikų. Dar 1000 į savarankišką gyvenimą išėjo iš sunkumų patiriančių šeimų. Ir didžiajai daliai tokių jaunuolių būtina pagalba stojantis ant kojų, sako maltiečių organizacinės plėtros vadovas Gražvydas Pavalkis.

„Sistema dar tiek stipriai neužtikrina jaunuolių savarankiškumo, kad suėjus 18 ar 19 metų galėtų tvirtai stovėti ant savo kojų. Ši paslauga yra pakankamai nauja. Šie metai yra pirmi metai, kad dalis savivaldybių tai akreditavo“, – teigia G. Pavalkis.

Kol kas vadinamoji Palydėjimo paslauga veikia trijose šalies savivaldybėse – Marijampolėje, Telšiuose ir Kaune. Jos ir skiria lėšų jaunuolių būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, darbuotojų algoms. Vieno vaiko pagalbai, jei reikalinga būsto nuoma, Marijampolės savivaldybė skiria 650 eurų per mėnesį.

„Juos palikus savarankiškai, be palydėjimo paslaugos, tiesiog išmetus į gyvenimą, būtų sudėtinga. Mes matome ir vaikų namuose pabėgimų, ir matosi, kad jais gali pasinaudoti piktavaliai žmonės. Tai būtinai reikia juos prižiūrėti ir po kurio laiko matome progresą“, – tvirtina Marijampolės meras Povilas Isoda.

Anot maltiečių, iki šiol įvairios nevyriausybinės organizacijos irgi teikdavo vaikams panašią pagalbą. Tačiau esą ji buvo padrika ir nebuvo bendradarbiavimo tarp įstaigų.

„Tikslas yra, kad jie ateityje nebūtų priklausomi nuo socialinių išmokų, kad mokėtų patys savimi pasirūpinti ir tapti pilnateisiais visuomenės nariais“, – sako G. Pavalkis.

Vadinamoji palydėjimo paslauga jaunuoliams bus teikiama iki 24-erių metų. Arba nutraukiama anksčiau, jei žmogus nusprendžia gyventi visiškai savarankiškai. Dėl pagalbos reikia kreiptis į vietos savivaldybę. Valstybė be tėvų globos likusiems vaikams skiria ir vienkartinę įsikūrimo išmoką – šiuo metu kiek daugiau nei 3000 eurų. Po naujų metų parama didės iki beveik 4000.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer