Londone gyvenimą kurianti Jolanta Naruševičiūtė vasario 2-ąją paminėjo ypatingą progą – 54-ąjį gimtadienį. Moteris pasakojo, kad jos gimimas buvo kiek kitoks, kuomet netikėtai išvydo pasaulį.
Naujienų portalui tv3.lt Jolanta Naruševičiūtė atvirai prabilo apie dieną, kuomet išvydo pasaulį, mylimojo Manto Vyganto siurprizą ir prabėgusius metus.
Pasak pašnekovės, ji gimė kiek anksčiau, o tai tėvams buvo siurprizas: „Mano pats atėjimas į šį pasaulį yra kitoks. Gimiau vasario 2 d, kai tėvai tuo metu buvo svečiuose, šventė giminių gimtadienį. Mama pajuto sąrėmius, o tėtis tada bėgo į artimiausią telefono automatą kviesti greitosios. Viskas vyko Kaune, Vilijampolėje.
Tame rajone buvo tik vienas telefono automatas. Bet jis neveikė, nes nuo šalčio tiesiog suledėjo. O kitos artimiausios telefono būdelės buvo tik Kauno senamiestyje. Mašinų nebuvo, autobusai nevažiavo, nes gerokai po vidurnakčio ir dar tikra lietuviška žiema su gausybe sniego bei gerokai žemiau nulio. Kol tėtis nubėgo iki senamiesčio, kol rado veikiantį nesušalusį telefoną, praėjo pora valandų. Atvykus medikams, aš jau buvau pasitikusi šį pasaulį. Kaip ir sakau, gimiau per balių ir būtent per Grabnyčias, vasario 2 d.“
Paklausta, kaip ketina paminėti gimimo dieną, Jolanta tikino, kad didelės šventės kelti neketina. „Gimtadienis man tokia šventė, kad metams bėgant vis mažiau lauki. Nes supranti, kad tų žiemų ir vasarų lieka vis mažiau. Bet nori nenori, švęsti reikia. O mano atveju žinau, kad nieko man net planuoti nereikės, būtent šią dieną vis tiek šeimą padarys siurprizą.
Pagrindinė šventė nukelta porai savaičių vėliau, nes tik neseniai sužinojau, kad Mantas vieną iš siurprizų jau atskleidė, jog važiuosime ilsėtis į Egiptą! Visas 10 dienų! Tai kaip nesidžiaugti gyvenimu?“ – klausė gimtadienio kaltininkė.
Tęsdama pokalbį apie bėgantį laiką ir gimtadienį, J. Naruševičiūtė sakė, kad stengiasi džiaugtis šia diena ir neskaičiuoti metų: „Gyvenimą mes susikuriame patys. Aš jau esu tokiam amžiuje, kad džiaugiuosi kiekviena diena, minute, sekunde. Stengiuosi atsiriboti nuo visokio negatyvo, tiesiog neapsikrauti ir patikėkit, net kada liūdėti, pykti, nusiminti.
Metų neskaičiuoju, už mane juos suskaičiuoja komentatoriai. Vieni prideda, kiti sumažina, o aš žinau, kad esu pačiame gražiausiame dabar gyvenimo etape. Vaikai užauginti, buitis sukurta, išlikę patys ištikimiausi ir laiko patikrinti draugai ir artimieji. Tik gyvenk ir mėgaukis, Tai kaip ir sakyčiau, gyvenu šia diena.“
Gimtadienio kaltininkė tikino, kad prabėgę metai taip pat buvo kupini ir iššūkių bei kelionių: „Pakeičiau savo pagrindinį darbą, kuris man be proto patinka. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis. Tiesiog pasikalbėti, juokauti, išklausyti gyvenimo istorijas. Todėl keletą dienų per savaitę dirbu privačiuose senelių namuose, kur gyvena daug gyvenimo išminties turintys, savo saulėlydį pasitinkantys įvairaus amžiaus senoliai. Kaip su jais gera šnekėtis.“
Moteris pridūrė, kad ne tik pakeitė darbą, bet ir spėjo įgyvendinti seną svajonę. „Šie metai nepagailėjo ir kelionių, tokių visai neplanuotų. Svajojau aplankyti Islandiją ir ten buvau. Svajonės pildosi. Šie metai buvo neįprasti dar ir tuo, kad mano gyvenime įvyko kažkoks apsivalymas. Tiesiog iš jo išėjo kai kurie draugai, kurie atrodė buvo tavo gyvenimo dalis ir be jų atrodė gyventi neįmanoma. Deja, realybė kita. Nieko nepadarysi, vieni išeina, O kiti ateina. Tuščia vieta ilgai nebūna“, – pasakojo moteris.
Nepaisant to, kad gyvenime tenka susidurti ir su tam tikrais sunkumais, tačiau Jolanta turi mylimą šeimą, kuri visuomet būna šalia ir padeda. „Turiu nuostabius vaikus. Turiu mylimą žmogų šalia. Ir visada žinau, kad už jų esu kaip už didžiausio kalno. Jie mano gyvenimo variklis. Mano dukra Amanda, kuriai jau 17 metų yra pati geriausia draugė. O kur dar trys katės namie? Kurios visada laukia su murkimas ir prisiglaustymais! Kokia aš esu turtinga“, – džiaugėsi ji.
Paklausta, o kas gi praėjusiais metais labiausiai privertė nusišypsoti, pašnekovė teigė, kad sunku išskirti vieną įvykį: „Turbūt kaip mamai, didžiausias džiaugsmas buvo dukros mokslo pasiekimai. Mokyklos baigimas aukščiausiais įvertinimais ir tolimesni mokslo planai, kurie jau pildosi. Jei tik taip gyvenimas ir eis toliau, tai bus tiesiog tobula.“
Baigdama pokalbį apie prabėgusius metus bei gimimo dieną, J. Naruševičiūtė atskleidė, ko sau palinkėtų. „Aš viską turiu. Esu labai turtinga, nes mano turtas neįkainojamas. Tai mano šeima, mylima veikla ir darbas, didėjančios klausytojų gretos. Tai sau norėčiau palinkėti tik daug sveikatos, kad ir toliau galėčiau eiti per gyvenimą su plačia šypsena. Tikrų draugų be kaukių. Žinoma ir sėkmės numatytuose koncertiniuose turuose per Lietuvą šiais metais“, – viltingai kalbėjo moteris.
