Nuo pirmadienio iš Rusijos į Europos Sąjungą nepraleidžiant kur kas daugiau sankcionuojamų prekių, turėjo paplušėti mūsų muitininkai. Juos apgauti ir į Lietuvą įvažiuoti bandė krūva vilkikų, vežusių draudžiamus krovinius. Parodyti kelią atgal į Rusiją teko ir pėstiesiems, kurie į mūsų šalį bandė atsinešti stipriųjų alkoholinių gėrimų. O gyventojai Kaliningrade jau mato ir augančias kainas.
Kybartuose kalbinti iš Rusijos vykę vilkikų vairuotojai sako nesuprantantys, kodėl sankcijos taikomos ir tranzitui. O pačių Kaliningrado gyventojų nuotaikos ryžtingos – prisiklausę propagandos jie įtikėjo, kad Putinas taip paspaus Lietuvą, jog patys viską tuoj atšauksime.
Kvailumas, ar bandymas apgauti? Tokį klausimą galima kelti rusams, kurie pirmadienį bandė laimę į Lietuvą įvežti sankcionuojamas prekes. Muitininkai nepraleido 34 vilkikų. Jie vežė mašinų dalis, tepalus, medieną, baldus, stiklą, stiprųjį alkoholį.
Prekes, kurios nuo liepos 11 d. negali patekti į Europos Sąjungos teritoriją. Maža to, Panemunės poste 5 pėstute į Lietuvą ėję rusai buvo neįleisti į šalį, nes turėjo su savimi alkoholio.
Vairuotojai sako nesuprantantys, kodėl sankcijos taikomos ir tranzitui:
„Aišku, neteisinga. Mes vežame produktus ir viską į savo šalį. Ką norim, tą vežam. Kaip čia dabar jūs mums draudžiate?“
„Krovinys iš Rusijos į Rusiją, Rusijos krovinys eina į Rusiją, tranzitu per Lietuvos teritoriją. Mes juk su plombomis važiuojame, su deklaracija, kad būtent vežame iš Rusijos į Rusiją, o ne iš Latvijos, ar kitos šalies.“
„O kaip manote, kokių veiksmų imsis Rusija? Sako, kad kažkas paruošta. – Žinias žiūrėjau, prezidentai susirinko, Putinas, Lukašenka, kažką galvoja. O aš tai ką, aš juk ne politikas. Ką nors sugalvos.“
Pasitaiko atvejų, kai rusai muitininkams aiškina, kad vežamas krovinys yra nesankcionuojamas, jį galima praleisti į ES teritoriją. Bet po patikrinimo pasidaro aišku, kad rusai bando ieškoti kvailių – prekių praleisti negalima. O pačiame Kaliningrade nuotaikos ryžtingos. Vietiniai aiškina, kad Putinas viską išspręs – Lietuva neva išsigąs ir atsitrauks:
„Diplomatiniais, ar jėgos metodais? – Aš manau, kad diplomatija iš pradžių bus. Jėgos metodų nebus. Jie išsigąs ir padarys taip, kaip reikia, ir bus viskas normaliai.“
„Tai nusikaltimas iš Lietuvos, tarptautinis nusikaltimas, tai mūsų žemė ir neleisti mūsų žmonių maitinti ir nesuteikti galimybės jiems naudotis viskuo, kas kuriama Rusijoje, žemyne, tai nusikaltimas. Va ir viskas.“
„Jeigu mums sustabdys dalį krovinių… – Neišdrįs. – O kainos kaip? – Kainos? Baisu. Jau baisu. – Jūs pastebėjote? – Žinoma. Eini į parduotuvę ir verkti norisi.“
„Karinio sprendimo čia nebus, tai visgi yra tai ekonominis klausimas, Lietuva, kaip besakytum, ji labai stipriai priklauso nuo Rusijos. Ir yra kur juos galima paspausti.“
Rusai kol kas skambiai grasina ir gąsdina Lietuvą, bet ar realiai taikys kokias nors sankcijas, nežinia. O mūsų valstybės vadovai tranzito tema kalbėti apskritai nenori.
„Apie tranzitą gal, premjere? – Ne, neturiu jokių naujienų apie tranzitą“, – sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Verslas jau skaičiuoja, ar patirtų ir kokius nuostolius, jei rusai nuspręstų nebepraleisti prekių judėjimo iš Baltijos šalių į Rusiją. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai kiekvieną mėnesį į Vidurio Aziją eksportuoja apie 200 tonų paukštienos.
„Yra jūros keliai, esame kažkada vežę per Pakistaną, per Karačį, aišku, kad esant dabartiniams transporto kaštams, yra mažai tikėtina, kad apsimokės mūsų klientams Vidurio Azijoje pirkti iš mūsų paukštieną“, – teigia „Vilniaus paukštyno“ direktorius Darius Gudačiauskas.
Parduoti produkciją kitur – taip pat ne išeitis.
„Tos rinkos mums yra svarbios, kadangi jos leidžia mums realizuoti paukštienos dalis tokias, kokių vietinėje rinkoje Lietuvoje, arba Europoje, žmonės arba nevalgo, arba nesuvalgo tiek, kiek suvalgo tos šalys“, – tvirtina D. Gudačiauskas.
Liberalas Raimundas Lopata turi pasiūlymą – Seimo komitete paskelbus tam tikras šalis teroristinėmis, arba keliančiomis rizikas, verslas privalėtų atitinkamai elgtis. Jei dirba su teroristine šalimi, ryšius reikėtų nutraukti per 3 mėnesius.
„Svarbiausia padėti Ukrainai kovoje prieš Rusiją, šiuo atveju labai konkretus tikslas. Bet reikia pasiruošti mūsų politinei sistemai santykių savo su teroristine valstybe. Kaip Respublika turi elgtis paskelbusi, kad yra kita valstybė teroristinė, ir kaip tas atsilieps mūsų visų gyvenimui“, – kalba R. Lopata.
Seimas teroristine valstybe yra pripažinęs Rusiją. O dirbantiems su šalimis, kurios būtų pripažintos rizikingomis, ištikus bėdai, tektų gelbėtis patiems. Tokios įmonės nebūtų remiamos ir ginamos Lietuvos Respublikos.
„Nereikia šantažuoti mūsų užsienio politikos žiūrint tiktai savo suprantamus, bet partikuliarinius interesus, ne nacionalinius“, – tvirtina R. Lopata.
„Visi siūlymai, kurie skirti ir orientuoti į tai, kad nukirsti Lietuvos verslo ryšius su valstybėmis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui yra verti dėmesio ir sveikintini. Be jokio abejonės, reikia rasti tam tikrą balansą ir logiką, aš pačiai idėjai tikrai pritariu, mes ją tikrai svarstysime“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot Kasčiūno, reikia ir nuspręsti, ar Lietuva draustų bet kokius verslo ryšius, ar išskirtų, pavyzdžiui, strateginius sektorius.
„Tikslas ir yra toks, kad mes išmoktume gyventi be tokių valstybių, kaip Rusijos rinka“, – kalba L. Kasčiūnas.
Vis tik Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius sako, kad Putino sankcijos daug baimės nekelia. Priešingai, nei dėl jo sukelto karo išaugusios dujų kainos, mat už šildymą sąskaitos siekia milijonus. Ir būtent tai gali sužlugdyti verslus, jei valstybė nepadės.
„Toks suvaržymas tranzito būtų dar papildomas sunkumas, kurį mes turėtume užsidėti ant pečių, o kaip žinote, artėjant žiemai ir dujų kainoms esant tokioms, kokios yra, tai mūsų laukia tikrai labai įtempti laikai“, – tikina D. Gudačiauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar vakar pasiuntė verslui žinią, kad jei šis nukentės nuo rusų sankcijų, bus pats kaltas – kad ši rinka nepatikima, žinojo jau seniai, turėjo ruoštis, todėl ir valstybės pagalbos nebus.
