Iš briedžių išmatų maldos karolius kurianti šaulietė išdavė paslaptį, kaip jie veikia

Šiaulių dailės galerijos parodoje pristatytas neeilinis kūrinys – menininkė Edita Sūdžiūtė miške surinkusi briedžio išmatas sukūrė netradicinius maldos karolius. Menininkė naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie gamtos ir žmogaus santykio svarbą. Vis tik, kaip atsirado mintis tokiems karoliams? Ką apie tai mano pati menininkė ir parodos lankytojai?

Menininkė E. Sūdžiūtė sako, kad šią maldos karoliukų koncepciją sumanė bevaikščiodama miške, kai užtiko briedžio ekskrementus. Moteris prisimena tuomet pagalvojusi, jog gyvūnai neigiamo poveikio gamtai nedaro, o pati gamta galėtų apsieiti be žmogaus.

„Įkvėpė visai neįkvepiantys procesai. Antropocenas – geologinė epocha, kurioje gyvename, tai pasikeitusio žmogaus santykio su gamta ir žalingo poveikio planetai laikas. Viena vertus, progresas ir neribotos galimybės tarsi gerina gyvenimą, kita vertus, planetos atžvilgiu paliekame lemtingai neigiamus veiklos pėdsakus, kurie ilgainiui atsigręžia prieš mus pačius.

Kai miške užtikau krūvą briedžio spirų, šmėkštelėjo filosofinės sąsajos ir jungtys šia aktualia antropoceno tema. Pagalvojau, kad Briedis, būdamas gamtos dalimi, irgi tenkina savo poreikius, tačiau jo veiklos pėdsakai (spiros) aplinkos nekeičia. Gamta galėtų puikiausiai apsieiti be mūsų. Tada ir atėjo mintis šia tema sukurti darbą parodai“, – dalinasi mintimis menininkė. 

Menininkė: „Maldos karoliai – universalus įvairių dvasinio tobulėjimo praktikų įrankis“

Pasak E. Sūdžiūtės, darbo kontekste briedis užima tarsi lietuviško totemo vaidmenį. Menininkei svarbus žmogaus ir gamtos santykio dialogas, todėl nusprendė dar kartą sugrįžti į mišką surinkti briedžio fekalijas. Moteris jas džiovino ir sukūrė įmantrius maldos karolius.

„Briedis man labai tiko kaip neeilinis gyvūnas, kaip simbolis, mūsų protėvių totemas, miško karalius ir gyvūnijos atstovas. 

Grįžau namo, mintis nepaleido, todėl kitą kartą nuvažiavau ten pat su dėžute paieškoti daugiau tų ekskrementų. Radau pakankamai. Kol jie džiūvo, išgryninau idėją.

Maldos karoliai (sanskritiškai mālā: 109 (108 + 1) karoliukai, užbaigti kutu tarsi briedžio uodega) yra universalus įvairių dvasinio tobulėjimo praktikų įrankis. Karoliukai padeda nepamesti maldų skaičiaus arba susikoncentruoti į save medituojant. Kartais nešiojami ir ant kaklo kaip papuošalas, kuris skatina nepamiršti sąmoningumo. 

Kadangi kalbu apie žmogaus ir gamtos santykį, kur abu iš prigimties yra nuogi ir pažeidžiami, be abejo, šiuos karolius turėjau fotografuoti ant nuogo kūno. Padariau tai neatsitiktinėje vietoje, o smėlio karjere, kuris, kaip naudingųjų iškasenų vieta, vėlgi siejasi su antropocenu“, – aiškina ji.

Kas yra maldos karoliai?

Anot įvairių šaltinių, paprasčiausia maldos karolius paaiškinti, kaip budistų, induistų dvasinės praktikos įrankį, tam tikra prasme jie gali būti traktuojami ir kaip krikščioniško rožančiaus analogas. Vis tik po lakonišku paaiškinimu slepiasi ilgaamžė tradicija ir gilesni prasmių klodai. Paėmus į rankas vėrinį, svarbu suprasti kaip ir kodėl šis įrankis gali padėti einant dvasinio tobulėjimo keliu.

„Darbas vadinasi „Maldos karoliai antropocenui“, tačiau jie neturi realistinės taikomosios paskirties, tai simbolinis dalykas, jie skirti žmogaus ego, su(si)vokimui, todėl raginimo juos imti į rankas nereikėtų suprasti tiesiogiai. 

Aš, tiesiog, prisidedu prie pavėluoto, tačiau vis dar raginimo kažką daryti, tiksliau, vartotojiškumo prasme daug ko nebedaryti. Permąstyti santykį su Žeme ir pačiu savimi“, – sako ji.

Papasakojo kaip sukūrė maldos karolius

Menininkė teigia, kad padaryti karolius nebuvo sunku – reikėjo tik kantrybės. Miške surinktas briedžio fekalijas moteris paliko išdžiūti pusantro mėnesio, o vėliau kamuoliukus padengusi laku suvėrė ant valo. 

Prisirinkusi miške briedžio spirų, pusantro mėnesio palikau savaiminiam išdžiūvimui, kartais tik pajudindavau. Išdžiūvę tapo lengvi. Padengiau plonu lako sluoksniu, kad netrupėtų paviršius. Tada 109 tiesiog suvėriau ant valo ir užbaigiau tekstiliniu kutu.

Paklausus, kiek kainavo sukurti šį kūrinį, E. Sūdžiūtė sako, kad materiali išraiška – labai simbolinė, o intelektas jai nieko nekainavo: dėkinga tėvams.

Ką lietuviai gali pagalvoti apie šiuos neįprastus karolius?

Menininkė teigia, kad reakcijų buvo visokių, tačiau pabrėžia, kad išsilavinę žmonės supranta karolių koncepciją ir norėtą perduoti žinutę.

Nebūtinai supras visi. Reakcijų gali būti įvairių. Parodoje, šalia eksponuojamo darbo, yra tekstas. Pastebėjau: išsilavinę žmonės, kuriems netrūksta ir saviironijos, ir gebėjimo suvokti tekstą, supranta, priima ir palaiko“, – sako ji.

Parodoje galima perskaityti ir susipažinti, ką menininkė norėjo pasakyti ir parodyti šiais karoliais:

„Vis giliau Žemės viduriuose ieškodamas naudingųjų iškasenų geresniam gyvenimui, Homo sapiens prisikasė prie Antropoceno epochos, kurioje ilgainiui pavirs fosilija pats.

Ar šioje žūtbūtinėje Žemės ir Žmogaus kovoje jie nežus kartu, kaip kartu yra gimę – abu nuogi ir pažeidžiami?

Dėl žmogaus kaltės karštėjančio klimato krematoriume ekocidas laipsniškai virsta homosuicidu.

Telieka melstis. Pasidėti kastuvus ir už skriaudas gamtai bei savo prigimčiai melsti mūsų protėvio Miško Valdovo Briedžio pasigailėjimo. Žinodamas mūsų įprotį meldžiantis ką nors veikti rankomis, Jis paliko mums savo ekologiškai švarų spirų rožančių.

Nenusižeminę neišsigelbėsime. Taigi, nugalėję žmogiškąjį išdidumą, imkime į rankas maldos karolius (sanskritiškai mālā: 108 + 1 karoliukai, užbaigti kutu tarsi briedžio uodega) ir kiekvieną liesdami pirštais kartokime: ,,Briedi, Tėve mūsų, gelbėk mus nuo troškimo susinaikinti.”

Melstis – tai ne šūdą malti. Išsigelbėsime tik palaidoję Homo sapiens projektą ir evoliucionavę į kokybiškai naują Antropobriedžio epochą“, – rašė menininkė. 

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer