Kepyklų atstovai pripažįsta, kad šiemet jau kelis kartus kėlę duonos kainą, tikėtina, rudenį ją dar labiau didins. Jie prašo valdžios kompensacijų, subsidijų ar bent jau neleisti į Lietuvą įvežti pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Kitu atveju kepyklos esą mažins arba stabdys gamybą, nes vartojimas krenta.
Rokiškyje įsikūrusios kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje visi jaučia iššūkius dėl išaugusių energetikos kainų.
„Mes nesame išimtis. Iššūkių patirs ir vartotojai per galutinę produktų kainą“, – įspėjo įmonės vadovė.
Ji neabejoja, kad verslas sprendimą ras, tačiau reikia sulaukti valdžios pasiūlymų.
„Kol kas niekas su mumis nesikalba. Mūsų Utenos krašto verslo bendruomenė kvietė valdžios atstovus susitikti, tačiau jų nesulaukėme. Bet juk mums būtina žinoti, kol laukti ateityje, kas bus toliau?
Turime žinoti, kaip prie šių iššūkių prisiderinti. Juk su jais susiduriame ne pirmą kartą, tačiau mums reikalingos gairės, kad vėliau patys susidėliotume strategiją, kaip veikti“, – komentavo I. Aukštuolienė.
Ji abejojo naujausių valdžios siūlymų taupyti energiją efektyvumo ir tikino, kad verslas taupyti jau išmoko.
„Juokingi tie valdžios patarimai. Taupyti mus išmokė konkurencinės sąlygos, jos išmokė apie optimizaciją, robotizaciją ir kitus dalykus, kurie padeda sutaupyti ir optimizuoti veiklą. Gamybos įmonės taupyti jau išmoko anksčiau.
Kalbant apie darbuotojus, kaip galima kalbėti apie jų atleidimą, jeigu optimizavome veiklą prieš keletą metų. Nuolatos apie tai galvojame, juk nelaukiame kažkokio iššūkio, kad sumažintume darbuotojų skaičių. Nesame valstybinis aparatas, kuris laukia rinkimų tam, kad kažką imtų keisti“, – sakė įmonės vadovė.
Jos teigimu, įmonių veiklos tęstinumas priklausys nuo valdžios sprendimų.
„Eksporto tikriausiai turėsime atsisakyti, nes nebegalime ten kelti kainų. Nors vienu centu pakėlę kainą, prarandame užsakymus. O eksporto rinkos mums svarbios, turime jų visame pasaulyje, išskyrus Rytų šalis.
Prisitaikytume prie bet kokios valdžios pagalbos, kompensacijų ar subsidijų, bent jau ji ribotų rinką, kad lietuviai lietuviams gamintų ir pardavinėtų produktus. O dabar leidžiame lenkams atvežti pigius produktus pas mus“, – piktinosi I. Aukštuolienė.
Duonos kaina kils
„Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas skaičiavo, kad dujos ir elektra įmonei jau pabrango 2,5 karto.
„Šiemet produktų kainas vartotojams jau kėlėme 2 kartus, tikėtina, kad kainos kils ir trečią kartą. Kainų pakėlimas dalį įmonės kaštų padėjo sušvelninti, tačiau sudėtingesnio laikotarpio nepavyks išvengti. Viskas priklausys, kiek laikysis išaugusios energetikos kainos ir kiek šiemet kainuos grūdai.
Bandome optimizuoti įmonės veiklą. Šiuo metu perplanuojame pamainų darbą, vasarą turėjome sezoninių darbuotojų, dabar tokių darbuotojų sumažėjo. Tačiau stengsimės darbuotojų neatleisti, nes mums svarbu juos išlaikyti. Jeigu matysime, kad situacija sunkėja, darbuotojus išleisime atostogų ir naujų žmonių į darbą šiuo metu nepriimsime“, – taupymo būdus įvardijo įmonės direktorius.
A. Kurganovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje vartojimas krenta, todėl gamyba ateityje gali mažėti.
„Tikėtina, kad recesija paveiks gyventojų vartojimą. Žinoma, žmonės valgys, tačiau tikriausiai nesirinks pyragėlių, o teiks pirmenybę paprastesniems kepiniams ir duonai. Vis dėlto specialiai neplanuojame mažinti ar stabdyti gamybos“, – sakė įmonės vadovas.
Pasak jo, vasarą energetinius nuostolius padėjo sumažinti nuosava saulės elektrinė.
„Tačiau saulės elektrinė efektyviai dirba tik iki rugsėjo antros pusės. Po to, iki kovo mėnesio ji minimaliai generuoja elektros energijos.
Taip pat turime įdiegę ir daugiau elektros taupymo sprendimų, kurie prisideda ir prie tvarumo. Pavyzdžiui, pakartotinai panaudojame krosnių šilumą šildyti įmonės patalpoms. Energija tiesiog išeitų pro kaminą, o mes ją panaudojame. Tai padeda sutaupyti“, – komentavo A. Kurganovas.
Jis tikino, kad taupymo sprendimus bendrovė įdiegė prieš daugiau nei penkerius metus.
„Tikrai neturėjome nuojautos apie artėjančią krizę, tačiau norėjome įmonėje tvaresnių sprendimų, kurie dabar tikrai padeda taupyti.
Tačiau valdžia irgi turėtų nuoširdžiai pasirūpinti ir verslu. Suprantu, kad dabar jiems svarbu pasirūpinti gyventojais, tačiau verslas irgi yra tie patys žmonės, kurie eina į darbą, moka mokesčius. Ir jeigu verslas patirs sunkumų, gyventojai tai pajus per mažinamus atlyginimus, atleidimus, o valstybė pajus per padidėjusį poreikį nedarbo išmokoms“, – teigė A. Kurganovas.
Gresia bankrotai ir veiklos stabdymas?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad šiuo metu verslo situacija Lietuvoje prastėja.
„Įvairios apklausos rodo, kad Lietuvos pramonės nuotaikos blogėja. Netrukus matysime, kad tai atsispindės ir gamybos rodikliuose. Energetikos kainų augimas aktualiausias būtent šiam sektoriui. Rudenį iš pramonės įmonių girdėsime pranešimus, kad jos stabdo gamybą, nes gaminti nebeapsimokės dėl didelių kaštų.
Taip pat prastėja ir mažmeninės prekybos situacija. Kol kas silpniausia Lietuvos ekonomikos grandis yra vidaus vartojimas. Pavyzdžiui, liepos mėnesį metinis degalų pardavimas nukrito 6 proc. Tai rodo, kad žmonės dėl aukštos infliacijos mažiau perka degalų. Dar 7 proc. nukrito IT ir elektronikos prekių pardavimai“, – komentavo ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, be jokios abejonės, verslui reikia paramos, ypač pramonės sektoriui.
„Daugelis Europos Sąjungos valstybių jau ėmėsi padėti verslui. Lietuvoje pagrindinės antiinfliacinės priemonės yra nukreiptos į vartotojus.
Vyriausybė galėtų atidėti įmonėms mokesčius panašiai, kaip tai buvo daroma pandemijos laikotarpiu. Galima būtų išskirti sektorius, kurie sunaudoja daugiausiai dujų, elektros ir mokesčius atidėti būtent jiems. Dar galima išskaidyti energetikos mokėjimus, tai leistų įmonėms atlaisvinti savo apyvartinį kapitalą ir tęsti veiklą. Galima būtų ir užšaldyti energetikos kainas verslui“, – vardijo ekonomistas.
Pasak jo, visos priemonės turi būti nukreiptos į apyvartinių lėšų atlaisvinimą.
„Valstybė galėtų toms įmonėms, kurios sunaudoja daugiausiai energetinių resursų, mokėti išmokas. Tačiau įmonė už tai galėtų įsipareigoti, kad nemažins darbuotojų skaičiaus ar jų atlyginimų. Premijos ar išmokos galėtų būti mokamos ir toms įmonėms, kurios efektyvina veiklą, taupo energiją.
Dar galima atšaukti mažesnius mokesčius įmonėms, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestį arba sumažinti akcizus degalams“, – siūlė ekonomistas.
Jo teigimu, jeigu valdžia nesiims jokių priemonių, tiesiog prarasime konkurencingumą.
„Jeigu vienos valstybės padeda verslui, o kitos ne, tai Lietuvos pramonė taps nekonkurencinga. Šiuo metu kova tarp Europos verslų vyksta nesąžiningai. Vienos įmonės gyvena gerai, nes jų valstybės jas remia, o kitur įmonės gyvena sunkiau, nes valstybės joms mažiau padeda. Lietuva turi padėti verslui, nes kitu atveju mažės atlyginimai, didės nedarbas“, – tikino A. Izgorodinas.
