Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą tobulinti teisėjų skyrimo procedūras, pritaikant jas prie Europos Sąjungos standartų. Vilnius taip pat raginamas pilnai suformuoti Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų sudėtį, paskirti pirmininką.
Šios ir kitos rekomendacijos Lietuvai numatytos Europos Komisijos parengtoje 2022 metų teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje.
„Lietuvoje ir toliau pasiekiama gerų rezultatų teisingumo sistemos veiksmingumo srityje, nors kyla naujų problemų, susijusių su ilgėjančia bylų nagrinėjimo trukme ir susikaupusių bylų skaičiumi“, – rašoma dokumente.
„Vilkinama skyrimo procedūra“
Kaip vieną iš pagrindinių rekomendacijų EK išskiria raginimą „toliau vykdyti skyrimo procedūras, kad būtų suformuota visa Aukščiausiojo Teismo sudėtis, ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką“.
„Toliau vilkinama skyrimo eiti aukštas teisėjų pareigas procedūra, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nuo 2019 metų rugsėjo vis dar laikinai eina šias pareigas“, – teigia EK.
Šiuo metu LAT pirmininkas nėra paskirtas, nes pilnai nesuformuota teismo sudėtis – šiuo metu trūksta dar vieno teisėjo.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šiais metais teikė buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą, tačiau Seimas ją atmetė.
Komisija atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje teisės aktais nereglamentuojami atrankos procedūros terminai, o šalies prezidentui suteikta diskrecija nuspręsti, kada skelbti atrankos į LAT teisėjų pareigas procedūras.
„Suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nuolat vėluojama skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat dėl labai ilgų procedūrų. Jo pirmininkas ir toliau laikinai eina pareigas ir, nors atrodo, kad ši aplinkybė kol kas neturėjo įtakos Aukščiausiojo Teismo veiklai, svarbu tęsti paskyrimo procedūrą“, – teigiama dokumente.
„Neplanuota teisėjų kaita“
Komentuodamas EK ataskaitą, prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis teigė, jog LAT sudėties formavimas yra nuolat vykstantis procesas ir pastaraisiais metais „niekada nebuvo nutrūkęs“.
„Šiuo metu po to, kai Seimas nepritarė teisėjo paskyrimui, yra paskelbta atranka į LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas, kuri planuojama rudenį, kol kas sąraše yra trys pretendentai“, – BNS sakė Prezidentūros Teisės grupės vadovas.
Anot jo, per pastaruosius trejus metus buvo paskirti šeši LAT teisėjai, teikti aštuoni kandidatai.
„Deja, taip pat vyko ir teisėjų atleidimai ir ne tik dėl įgaliojimų pabaigos ar pensinio amžiaus, bet ir dėl teisėjo vardo pažeminimo ar pačių teisėjų prašymu, tad neplanuota teisėjų kaita natūraliai lėmė egzistuojantį teisėjų stygių“, – nurodė patarėjas.
A. Kabišaitis akcentavo, kad Seimas dar neišsprendė LAT teisėjo Armanas Abramavičiaus atleidimo klausimo, nors prezidento dekretas buvo pateiktas dar pernai gruodį.
„Todėl neaišku, kada atsilaisvins dar viena LAT teisėjo vieta, o tai yra kliūtis planuoti naujo teisėjo atrankos procedūras“, – sakė jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, šiuo metu viena pagrindinių problemų yra ir mažas norinčių dalyvauti atrankose pretendentų skaičius: „Pavyzdžiui, į laisvą LAT teisėjo vietą pretenduoja tik trys teisėjai, kurie jau anksčiau yra dalyvavę atrankose, o naujų pretendentų nėra“.
Jis akcentavo, kad ilgos atrankos procedūros kyla iš Konstitucijos ir įstatymų nuostatų, kuriomis siekiama tiek skaidraus ir objektyvaus pretendentų parinkimo, tiek užtikrinti, kad aukščiausios grandies teismo teisėjų skyrime dalyvautų visos trys valdžios šakos.
Kritika dėl atrankos tvarkos
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į teisėjų atrankos procesus. Komisija rekomenduoja pradėti jų skyrimo tvarkos tobulinimą, atsižvelgiant į Europos standartus, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą.
„(…) suinteresuotieji subjektai nurodė, kad (…) prezidentui suteikta diskrecija nesivadovauti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos teikimu dėl tinkamiausių kandidatų į atitinkamas teisėjo pareigas ir paskirti kitą kandidatą“, – rašoma dokumente.
„Visų pirma suinteresuotieji subjektai kritikavo tai, kad nėra teisinės nuostatos, nustatančios pareigą motyvuoti tokį sprendimą. Teismų taryba paragino iš dalies pakeisti Teismų įstatymą ir patikslinti šiuos aspektus, kad būtų užtikrintas atrankos proceso skaidrumas ir jis atitiktų Europos standartus“, – priduriama jame.
Remiantis Europos standartais, anot Komisijos, tais atvejais, kai valstybės vadovas, vyriausybė ar įstatymų leidžiamoji valdžia priima sprendimus dėl teisėjų atrankos, nepriklausoma institucija, kurios didžiąją dalį sudaro teisėjai, turėtų būti įgaliota teikti rekomendacijas ar pareikšti nuomonę, kuria praktiškai vadovautųsi atitinkama skiriančioji institucija.
Savo ruožtu G. Nausėdos patarėjas nurodė, kad prezidentas, pasirinkdamas kandidatus, visada pateikia argumentus dėl konkrečių asmenybių pasirinkimo, savo sprendimo motyvus išsako tiek Teisėjų tarybos posėdyje, tiek Seimo salėje pristatant pretendentą.
„Toks reikalavimas yra suformuotas Konstitucinio Teismo doktrinoje ir praktikoje įgyvendinamas, – sakė jis. – Prezidentas dėl kiekvieno jo pasirinkto pretendento turi prašyti Teisėjų tarybos patarimo, o Teisėjų tarybos nepatarimas yra saistantis prezidentą, tad Teisėjų taryba, kaip teismų savivaldos institucija, turi visas galimybes reikšti savo nuomonę ir rekomendacijas dėl pretendentų ir taip daryti įtaką teisėjų korpuso formavime.“
Susirūpinimas dėl žurnalistų
Komisijai susirūpinimą taip pat kelia tai, jog valdžios institucijos duomenų apsaugos taisykles aiškina taip, kad ribojamos žurnalistų galimybės susipažinti su informacija.
„Visų pirma, pasitaiko atvejų, kai žurnalistams tenka savo teisę į informaciją ginti teismuose. Kol priimamas teismo sprendimas, informacija neretai būna pasenusi“, – akcentuojama dokumente.
Teisingumo ministerija BNS nurodė, kad šių metų kovą–gegužę vykdė viešąsias konsultacijas dėl asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo, o jų metu vyko diskusija ir su žurnalistais bei juos vienijančių asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
„Žurnalistų bendruomenės atstovai indikavo svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria siekdami gauti duomenis, reikalingus informuoti visuomenę, išsakytas susirūpinimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos dažnai nepagrįstai atsisako teikti duomenis žurnalistams, prisidengdami Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis (BDAR)“, – rašoma ministerijos komentare.
Ministerijos teigimu, svarbu rasti balansą tarp duomenų apsaugos ir informacijos laisvės, todėl „priežiūros institucijos – Žurnalistų etikos inspektorius kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija – turėtų parengti gaires dėl asmens duomenų teikimo žurnalistams, kuriomis vadovautųsi tiek duomenų valdytojai ir tvarkytojai, tiek ir žurnalistai“.
„Šias gairės planuojama priimti šį rudenį, tačiau prieš tai jos bus paskelbtos viešai, kad žurnalistų bendruomenė, visuomenė galėtų pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl gairių projekto“, – komentare nurodė ministerija.
