Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo metu visus šiurpinantis elektros energijos kainų šuolis įvyko dėl kvailų europinių taisyklių nustatymo bei komjaunuoliško Lietuvos politikų elgesio, kai smulkmeniškai įgyvendinama viskas, kas tik šauna į galvą Europos Sąjungos politikams.
Pastaruosius R. Kuodis vadina „šampaniniais socialistais“, kurie viduje yra gryni liberalai ir kurie savo idėjas susigaudo iš 19 amžiaus pabaigoje vykusių kovų tarp marksizmo bei kapitalizmo. Anot jo, tokia pati elektros energijos rinkos liberalizavimo politika sukėlė daugybę krizių Didžiojoje Britanijoje ir JAV kai kuriose valstijose, bet ji vis tiek vykdoma Europoje.
Šioje situacijoje problemos yra dvi. Pirmoji, kai didmeninėje rinkoje biržos taisyklės lemia, jog visi gauna kainą, kurią pasiūlo brangiausias gamintojas.
Antroji problema, kai mažmeninėje rinkoje leidžiama tarpininkams perparduoti elektros energiją. Realiai prisikuria įmonių, kurios pačios gali ir neturėti turi elektros generavimo pajėgumų, bet vis tiek pardavinėja elektrą, tik „su skirtingais bantukais“, kaip teigia ekonomistas.
Anot R. Kuodžio, dabar ką gali padaryti Lietuvos politikai, tai ne stebėtis biržos algoritmais, kurie žinomi jau senokai, o aktyviai kelti šį klausimą Europos Vadovų Tarybose, Ministrų Tarybose, nes nė viena direktyva nėra nuleista iš dangaus paties Dievo ar iškalta akmenyje.
„Vadovai, prezidentai, ministrai, kai važiuoja į Europą, turėtų nustoti ten valgyti steikus „aukštųjų steikų“ susitikimuose ir pradėti kelti šituos pamatinius klausimus. Jeigu jie nekritiškai parsivežinės velnias žino kokias direktyvas, velnias žino, kokius biržų algoritmus, tai naudos iš tokių ministrų yra mažai. Tokių, kurie ne mąsto, o eurokomjaunuoliškai vykdo, kas jam ten liepta ir nekvestionuoja iš pagrindų, kodėl taip yra“, – pasipiktinimo neslėpė R. Kuodis.
High-stakes susitikimai yra tokie, kuriuose deramasi dėl ypač svarbių dalykų.
Kuodis stebisi, kad Kreivys stebisi
Elektros energijos rinkos liberalizavimo procesas Europos Sąjungoje prasidėjo jau labai seniai: pirmas energetikos liberalizavimo paketas priimtas 1996-aisiais dėl elektros ir 1998-aisiais dėl dujų, antrasis paketas – 2003 metais, o trečiasis – 2009 metais, ketvirtasis – 2019 metais.
„Didžiausia bėda šito lochatrono, kaip aš jį mėgstu vadinti, yra paskutinio gamintojo principas, kitaip tariant, kad visi gauna kainą, kokią pasiūlė pats brangiausias gamintojas. Tai generuoja milžiniškas rentas arba neuždirbtas, nepelnytas pajamas generuojantiems šaltiniams, kurie yra seniai atsipirkę, tarkime, atominėms elektrinėms, hidroelektrinėms, arba kurie turi nulinius ribinius kaštus kaip saulės ir vėjo generacija. Čia yra esmių esmė šitos kvailystės, kuri vyksta Europoje“, – teigia R. Kuodis.
„Alternatyva šitam modeliui yra integruotas modelis, kai didelį vaidmenį vaidina valstybinės kompanijos, kurios gali suvidurkinti elektros kainą per savo generuojančius pajėgumus. Jeigu tu turi saulės energiją, vėjo energiją, hidroenergiją, atomines, dujines elektrines, tu gali suvidurkinti kainą tokiu būdu, kad tavo ribinis gamintojas, tai yra brangiausias dujinis gamintojas, bus nuostolingas, bet tie gamintojai, kurie gamina elektrą atominėse, hidroelektrinėse, saulės ir vėjo jėgainėse, bus pelningi. Tačiau vartotojui galima duoti vidutinišką kainą ir iš esmės neturėsi nei nuostolio, nei pelno“, – kalba ekonomistas.
Pasak jo, tokios didelės valstybinės kompanijos galėtų sušvelninti elektros energijos kainų svyravimus tiek kalbant apie skirtingus elektros energijos generavimo pajėgumus, tiek laiko atžvilgiu, mat pernelyg dideli elektros energijos kainų svyravimai kenkia ekonomikai: stoja pramonė, prekybos centrai temdo šviesas: „Kas yra absurdiška. Rinkoje tokių nestabilumų neturėtų būti, bet mes de facto juos matome“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje antradienį pavadino „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje už megavatvalandę siekė 823 eurus, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose vienai valandai susiformavo net 4000 eurų maksimali kaina už megavatvalandę. Ministras aiškino, kad taip nutiko dėl biržos algoritmų, kai biržos aukcione atmetami per didelio kiekio, bet mažesnės kainos pasiūlymai. Tai vadinama „paradoksaliuoju atmetimu“, tačiau, anot D. Kreivio, tokios situacijos pradėjo labai kartotis.
„Man tiesiog džiugu, kad šita krizė įvyko, aš ją prognozavau daug metų. Nes kitaip, be sukrėtimų, be supurtymų, niekas nevyksta. Tikėkimės ateis protingesni reguliuotojai, platesnio matymo politikai ir mažiau nuo liberalizmo priklausantys kažkokie kiti sprendimų priėmėjai. Jeigu to neįvyks, tai tauta bus ir toliau gvaltavojama. Kokio ten dydžio toji tautos kantrybė, velnias žino, bet pamatysime. Bet man atrodo ne begalinė. Daug žmonių yra praregėję. Ir žmonių, kurie yra visiškai paprasti, nesupranta nei fizikos, nei ekonomikos, bet jie pradeda kelti klausimus, kodėl taip yra, kas čia vyksta, kodėl tokie algoritmai. Tie, kurie turėjo žinoti tuos algoritmus, patys jais stebisi pastarosiomis dienomis“, – referuodamas į D. Kreivį sako R. Kuodis.
„Politikai vadina tai paradoksaliais algoritmais. Algoritmas neturi būti paradoksalus, jis turi būti sveikas, atitikti sveiko proto principus. Jeigu taip nėra, tą algoritmą reikia keisti. Ministras D. Kreivys nesupranta, kad algoritmo esmė yra ribinio gamintojo principas, o ne kiti dalykai“, – priduria ekonomistas.
Jungtinėje Karalystėje „perlų energijų“ buvo keliasdešimt
Kalbėdamas apie mažmeninę elektros energijos rinką, R. Kuodis pabrėžė, jog didelių bėdų yra ir čia, nes pagal tą patį liberalųjį modelį, kuris buvo priimtas ir Lietuvoje, vartotojams siūloma pirkti „skirtingais bantukais“ perrištą elektros energiją: „Vienas bantukas žalias, kitas – rožinis, trečias – mėlynas ir taip toliau. O elektra, kaip produktas, yra ta pati“.
Pasak ekonomisto, Jungtinėje Karalystėje, kuri elektros energijos rinkos liberalizavimą pradėjo anksčiausiai, buvo ne vienas „perlas energija“, kuris priviliojo daugybę klientų pasiūlydamas patrauklią kainą, o paskui pasirinko baigti veiklą.
„Tokie „perlai“ žaidžia ant bankroto aukciono galimybės. Kitaip tariant, tu susirenki klientus, neturi pats nė generavimo šaltinio, esi grynasis perpardavinėtojas. Ir sakai: „Aš jums garantuoju kainą, kažkiek centų kažkiek laiko. Jeigu man biznis eis, kitaip tariant, de facto aš nupirksiu tą elektros energiją didmeninėje rinkoje pigiau, tai aš būsiu daug pinigų uždirbęs tarpininkas. Jeigu biznis neis, tai yra, didmeninė kaina bus akivaizdžiai didesnė nei esu jums pažadėjęs, na tai aš turiu bankroto aukciono galimybę, susibankrotinti ir pasakyti – viso gero, nieko asmeniško, čia tik biznis. Tai šitaip neturėtų būti“, – teigia R. Kuodis.
Kaip žinia, bendrovė „Perlas Energija“ ketvirtadienį ryte paskelbė, kad elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 dienos, o naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 dienos. Bendrovė sako, kad veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Nuo kitų metų vidurio įmonės turėtų nelikti, kita veikla neplanuojama.
„Jeigu būtų didelės kompanijos, kurios turi savo generavimo šaltinius, gilias kišenes ir galimybę laike išdėstyti finansinius srautus, tai žmonės būtų labiau apsaugoti, nes tos didelės kompanijos nežlugtų. Kraštutiniu atveju valdžia jas išgelbėtų, kaip išgelbėja bankus, kurie sistemiškai yra svarbūs“, – priduria ekonomistas.
Lietuvoje mažmeninės prekybos taisyklės elektros energijos rinkoje buvo patvirtintos 2020-ųjų gegužę. Estija visa tai įgyvendino 2013 metais, Latvija – 2015-aisiais. Šios taisyklės yra elektros energijos rinkos liberalizavimo dalis europiniu mastu.
Ką dabar daryti?
„Į visa tai mūsų euroliberalkompjaunuoliai nekritiškai nuėjo mojuodami europinėmis direktyvomis. Problema su direktyva yra ta, kad tai nėra Dievo įsakymas, iškaltas akmenyje ar padėtas saugomoje skrynioje. Direktyvos turi gimti iš proto, sąžinės, iš pamokų. Žymiausi Europos energetikai apie tą liberalizavimą, apie tą visą durnystę rašo jau ne pirmas dešimtmetis“, – sako R. Kuodis.
Jo manymu, galiausiai vis tiek viskas baigiasi tuo, kad valstybės deda pastangas išlaikyti rinkoje brangius elektros energijos gamintojus, kaip kad dujinės elektrinės, net jei jos nelaimi aukcionų bei nedirba nuolat.
Pasak ekonomisto, šiuo metu vienintelis dalykas, ką galima padaryti, tai kelti klausimą Europos Sąjungos lygmeniu, tuo tarpu energetikos ministro D. Kreivio kreipimasis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) tikriausiai yra betikslis.
„Tą reikėjo pasakyti prieš dešimt metų, kai šiuos klausimus kėlė vieni rimčiausių ekonomistų pasaulyje, kad liberalizavimo burbulas yra netvarus ir jis susprogs. Tas ir atsitiko. Buvo tik laiko klausimas, kada tai įvyks, nes ribinio gamintojo principas yra milžiniškas, nepelnytas rentos generavimo mechanizmas ir tu arba turi pabaigti su šiuo principu, arba turi sukurti mechanizmą, kuris atimtų tas rentas, tuos viršpelnius iš tų, kurie juos gavo, perskirstyti vartotojams, dar kažkaip, bet su rinka tai nieko bendro neturi. Šitas mechanizmas gali gerai veikti kalafiorų rinkoje, kuri nėra mums tiek svarbi, nebūtina ten į ją kištis, bet elektros rinka kitokia. Tai viena svarbiausių rinkų, ji yra ekonomikos stuburas, čia reikia žymiai įmantresnių mechanizmų, kaip stabilizuoti kainas, kaip neleisti viršpelnių, kaip apsaugoti vartotojus nuo galimų manipuliacijų“, – teigia R. Kuodis.
