Lietuvos keliai yra tragiškos būklės. Pasak Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, nesulaukusios valstybės paramos, kai kurios savivaldybės jau pačios ėmėsi iš savo kišenės tvarkyti degraduojančius kelius. Specialistai įspėja, kad situacija ateityje gali virsti tik dar labiau kritine.
Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Lietuvos keliai“ antradienį surengė spaudos konferenciją apie šalies kelių infrastruktūros problemas, ilgalaikes šios srities finansavimo tendencijas ir siūlomus sprendimus, kaip pagerinti kelių statybos ir remonto finansavimą Lietuvoje.
Situacija vis blogėja
„Kiek visi važiuojame, matome, kad kelių būklė kiekvienais metais vis blogėja“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Pasak jo, kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja – beveik 40 proc. krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų.
„Į šią situaciją neatėjome per vienerius metus, taip atsitiko dėl to, kad per ilgus dešimtmečius buvo skiriama nepakankamai dėmesio ir nepakankamai finansavimo“, – tvirtino jis.
Š. Frolenko nuomone, jei keliai laiku yra neprižiūrėti, jiems laiku neatliekamas einamasi remontas, jie nebėra tokie saugūs, kokie turėtų būti.
„Natūralu, turint tokį kiekį probleminį kiekį kelių, turime įvertinti, kodėl taip yra nutikę“, – dėstė Š. Frolenko.
Lietuvos kelių“ vadovo teigimu, viena esminių priežasčių – nepakankamas finansavimas šalies keliams. Pavyzdžiui, 2019 m. kelių remontams buvo skirta 11 mln. eurų, 2020 m. – 33 mln. eurų, 2021 m. – 27 mln. eurų.
Š. Frolenko teigimu, tokios sumos yra nepakankamos, kadangi šalies keliai valstybės yra vertinami kaip 2,3 mlrd. eurų turas.
„Valstybė skiria visiškai neadekvačias lėšas. Vien kelių einamajam remontui reikėtų skirti 170 mln., kad artimiausiu metu tie 40 proc. artėtų prie nulio“, – teigė jis.
Š. Frolenko priduria, kad Lietuvos savivaldybėse su kelių infrastruktūra susijusių investicijų poreikis iki 2030 metų siekia beveik 3 mlrd. eurų.
Pasak jo, finansavimo šuolis šalies keliams matomas 2020 m., kai buvo gautos Europos Sąjungos lėšos, susijusios su ekonomikos gaivinimu dėl pandemijos padarinių.
„Visais kitais atvejais mes matome mažėjančią dinamiką“, – kalbėjo Š. Frolenko.
Jo teigimu, išskirti, kuriose šalies vietose keliai yra prasčiausi, negalima, situacija tragiška visoje Lietuvoje.
„Rasime kiekviename regione kelių, kurie yra katastrofinės būklės“, – pripažino „Lietuvos kelių“ vadovas.
„Ar toliau žavėsimės Lenkija?“
„Situacija ne tik, kad prasta, bet su kiekvienais metais prastėjanti. Finansavimo kiekis yra nepakankamas“, – konstatavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Jo teigimu, savivaldai ypač svarbus vietinės reikšmės kelių finansavimas, kuris, M. Sinkevičiaus teigimu, taip pat yra nepakankamas. Jis pabrėžė, kad kylant infliacijai, brangstant statybos darbams, skiriant panašų finansavimą, darbų atlikti galima vis mažiau.
M. Sinkevičius beda pirštu į dabartinę Vyriausybę, kuri įsipareigojo sukurti infrastruktūros fondo sukūrimą.
„Kol kas mes nežinome, kaip sekasi jį kurti. Žinome, kad yra atsakinga viceministrė. Bet ar tas fondas atsiras šiais metais, ar kitais, mes nežinome“, – teigė Jonavos meras.
Žinome, kad valstybė gyvena nuo vienos krizės iki kitos, kad dabar gal ne laikas kalbėti apie kelius, bet jei išliks ta pati dinamika, matysime prastėjančią kelių būklę, gyventojų nepasitenkinimą, augančias išlaidas kelių remontui.
„Apie tai, ką kalbame, nėra išsprendžiama spragtelėjus pirštais. Bet kalbame dabar, nes po to bus per vėlu. <…> Ar toliau žavėsimės Lenkija ir toliau būsime tokioje rolėje, kokioje esame?“, – klausė M. Sinkevičius.
Jis pabrėžė, kad kai kurios labiau pasiturinčios savivaldybės nebelaukia valstybės pagalbos ir pati skiria finansavimą kelių remontui.
„Reikia suprasti, kad gal kažkam kitam neskiriam, kam trūksta“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Jonavos mero teigimu, rankas savivaldybėms gali atrišti prezidento Gitano Nausėdos Seimui teikiamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas, bet nebūtinai naujai gautos lėšos bus skirtos vien keliams.
„Investicijų spektras yra labai platus, bet mes nesutiksime su valstybės pozicija, kad leidome jums skolintis, tai kelių tvarkymas vien jūsų reikalas“, – sakė jis.
M. Sinkevičius teigė, kad konkrečių veiksmų laukia ir su artėjančių metų biudžetu.
Savivaldybės ir kelininkai taip pat norėtų, kad Vyriausybė kelių infrastruktūros išlaikymui skirtų 80 proc. surenkamo kuro akcizo. Dabar tam skiriama 60 proc. akcizo pajamų.
„Kuro akcizas yra tikslinis mokestis, kurį visi vartotojai sumoka už kelią, tuo tarpu valstybė iš šitos kišenės paima daugiau nei trečdalį pinigų ir juos skiria kitoms reikmėms, taip nustekendamas kas metus prastėjančią kelių infrastruktūrą“, – sakė Š. Frolenko.
Anot jo, šiemet dėl išaugusių degalų kainų bus surinkta per milijardas eurų akcizo mokesčio, tuo metu kelių remontui planuoja skirsti vos 72 mln. eurų.
Ministerijos kelių būklė taip pat netenkina
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad šalies kelių būklė netenkina ir jų. Pasak jų, 2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, keliamus kokybės kriterijus atitiko 84 proc. magistralinių, 60 proc. krašto ir 57 proc. rajoninių kelių.
„Šalies kelių būklė prastėja, nes daugybę metų tam nebuvo skiriamas nei tinkamas dėmesys, nei jai palaikyti reikalingas finansavimas. Matome, kad keliams skiriamas valstybės finansavimas paprasčiausiai neatitinka visuomenės lūkesčių, kokių norima kelių“, – teigiame ministerijos komentare.
„Todėl tikimės, kad Seimas, formuodamas šalies biudžetą, šią ilgalaikę problemą įvertins visų valstybės prioritetų kontekste, atitinkamai valdant ir lūkesčius, ką su skiriamu finansavimu galima pasiekti. Susisiekimo ministerija kreipsis į Seimą, prašydama įvertinti ilgalaikio finansavimo būtinumą šalies kelių būklei gerinti ir palaikyti“, – priduria ministerijos atstovai.
Jie beda pirštu ir Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto darbą.
„Paskutiniais praėjusios Vyriausybės kadencijos metais kelių būklei palaikyti lėšų buvo skiriama nepakankamai ir keliai buvo apleisti. Pavyzdžiui, 2019 m. tam buvo skirta apie 11,6 mln. Eur, 2022 m. keliskart daugiau – 72 mln. Eur. Nedidinant finansavimo, ateityje kelių atstatymui ir būklei palaikyti reikės dar didesnio finansavimo“, – teigia Susisiekimo ministerija.
