Baltarusijos režimo lyderis Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir Vakarai turi susitarti ir sustabdyti konfliktą Ukrainoje, kad išvengtų „branduolinio karo bedugnės“, rašo „The Moscow Times“. A. Lukašenka taip pat reikalavo, kad Kyjivas priimtų Maskvos keliamas sąlygas.
Šiuos klausimus A. Lukašenka aptarė interviu AFP.
„Turime sustoti, susitarti, užbaigti šią netvarką, operaciją ir karą Ukrainoje“, – cituojamas A. Lukašenka.
„Sustokime, o tada sugalvosime, kaip gyventi toliau“, – kalbėjo jis.
„Nėra reikalo eiti toliau. Toliau slypi branduolinio karo bedugnė. Nereikia ten eiti“, – tęsė A. Lukašenka.
Save pats prezidentu pasiskelbęs A. Lukašenka yra ištikimas Kremliaus režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Interviu metu jis apkaltino Vakarus siekiant konflikto su Rusija ir provokuojant karą Ukrainoje.
„Jūs kurstėte karą ir jį tęsiate. <...> Mes matome šio karo priežastis“, – aiškino jis.
„Jei Rusija nebūtų jūsų, NATO narių, aplenkusi, būtumėte susiorganizavę ir sudavę jai smūgį“, – kartodamas Kremliaus propagandą šnekėjo A. Lukašenka.
Baltarusijos teritorija jau nuo pat pirmų karo dienų buvo naudojama rusų pajėgoms į Ukrainą įvesti, taip pat atakuoti Ukrainą.
Vis dėlto A. Lukašenka sako, kad karo baigtis priklauso nuo Kyjivo. A. Lukašenkos įsitikinimu, Ukraina turėtų atnaujinti derybas su Maskva ir priimti Kremliaus reikalavimus.
Jis paragino Kyjivo valdžią „sėsti prie derybų stalo ir susitarti, kad ji niekada nekels grėsmės Rusijai“. Ukraina siekia nepriklausomybės, o tariama grėsmė Rusijai yra tik dar vienas Kremliaus propagandos naratyvas.
Baltarusijos diktatorius taip pat pareiškė, kad Ukraina turėtų susitaikyti su Rusijos okupuotos teritorijos praradimu ir daugiau apie tai nebediskutuoti.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „neturi prasmės“, ir paskelbė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į rytus.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybes nares, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilinius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyko aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų. Sjevjerodoneckas neseniai pateko į rusų rankas. Sekmadienį pranešta, kad ukainiečiai pasitraukė iš Lysyčansko.
