Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje.
Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių. Pirmiausia minimumas galėtų būti didinamas metų pradžioje, o kitas – metų viduryje.
Darbuotojų atstovai laikėsi pozicijos, kad iki 888 eurų MMA turėtų būti didinama jau nuo kitų metų pradžios. Tačiau darbdaviai su tokiu didinimu nesutiko. Jų vertinimu, MMA turėtų kilti iki 800–820 eurų kartu didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Darbuotojų ir darbdavių atstovams nesutarus, galutinį žodį dėl MMA turės tarti Vyriausybė. Tikėtina, kad ji minimumą siūlys kelti tokiu dydžiu, kuris būtų maždaug per vidurį tarp to, ką siūlo darbuotojai ir darbdaviai.
Šiuo metu MMA yra 730 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 550 eurų. Minimalus valandinis atlygis Lietuvoje 4,47 euro neatskaičius mokesčių.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje yra beveik 140 tūkst. darbuotojų, kurių oficialios pajamos sudaro iki 730 eurų per mėnesį.
Kokios yra Lietuvos ekonominės perspektyvos
Trišalės tarybos posėdyje finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas priminė, kad pagal naujausias Finansų ministerijos prognozes šiemet ir kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs atitinkamai 1,6 proc. ir 1,4 proc. Tačiau dėl karo ir jo sukeltų padarinių, tiek Lietuvoje, tiek ES ar visame pasaulyje yra daug neapibrėžtumo.
Pasak viceministro, didžiausia rizika susijusi su tuo, kokią įtaką ES ekonomikai turės pabrangę energetikos ištekliai. Blogiausiu atveju Lietuvos BVP kitais metais gali ir susitraukti.
Kita vertus, bent jau iki šiol kai kurie mūsų šalies ekonominiai rodikliai yra geresni nei buvo prognozuota anksčiau. Pvz., nedarbo lygis šiemet turėtų būti ne 7 proc., o 6,3 proc. Ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet ir kitais metais turėtų augti kiek lėčiau – atitinkamai 12 ir 8,1 proc.
Vis dėlto vidutinis kainos augimas šiemet sudarys net 17,5 proc., tad realios gyventojų pajamos faktiškai sumažės. Kitais metais šis dydis turėtų sumažėti iki vienaženklio, prognozavo M. Liutvinskas.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje darbo rinka yra įkaitusi – nedarbo lygis rekordinėse žemumose, užimtųjų daugiau nei prieš pandemiją, naujų darbo vietų registruojama taip pat daugiau.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir visose ekonominės veiklos srityse buvo fiksuojamas reikšmingas darbo užmokesčio augimas.
A. Dabušinskas skaičiavo, kad šiuo metu MMA siekia 44,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio, nors siektinas santykis buvo 48,1 proc.
Pagal Trišalės tarybos susitarimą dėl MMA skaičiavimo ir Finansų ministerijos prognozes dėl VDU, kitais metais MMA turėtų siekti 50 proc. VDU. Tai būtų 887,68 euro – 21,6 proc. didesnis nei šiemet.
Tiesa, Lietuvos bankas siūlo, kad iki 888 eurų MMA dydžio būtų prieinama palaipsniui: iš dalies didinti metų pradžioje, o vėliau – metų viduryje.
Vis dėlto M. Liutvinskas atkreipė dėmesį, kad praktiškai būtų sunku įgyvendinti MMA didinimą per du kartus. Taip padarius esą metų viduryje reikėtų keisti valstybės viduryje.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovksis, taryboje atstovaujantis darbdaviams, tikino, kad MMA didinimas yra būtinas, tačiau, jo nuomone, tai iš tiesų galėtų būti daroma per du kartus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius pasakojo, kad darbdaviai ir darbuotojai buvo beveik sutarę, kad MMA galėtų būti didinamas iki 820 eurų. Galiausia darbdaviai sutarė, kad labiausiai priimtinas būtų Lietuvos banko pasiūlymas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė, kad naujausiais skaičiavimais MMA turėtų sudaryti 50 proc. VDU. Jos nuomone, MMA kitais metais turėtų būti 888 eurų. Tokios pozicijos laikėsi ir kitos profesinės sąjungos.
Šalims nesutarus, galutinį žodį turės priimti Vyriausybė.
Skirtingi darbuotojų ir darbdavių interesai
Pagal darbo kodeksą MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Nuo MMA priklauso ir kai kurių specialybių darbuotojų alga. Pvz., tolimųjų reisų vairuotojams paprastai mokama 1,65 MMA dydžių alga, nuo kurios mokami visi mokesčiai, o kita dalis mokami kaip neapmokestinami dienpinigiai.
Gaudami mažesnę oficialią algą tokie darbuotojai uždirba mažesnes pensines teises (jų pensija bus tokia, kaip uždirbančių 1,65 MMA), susirgus jiems mokamos mažesnės ligos išmokos.
Paprastai darbdaviai siekia, kad MMA būtų didinamas kuo mažiau. Jie argumentuoja, kad kai kuriuose regionuose ir kai kuriose srityse veikiančios įmonės esą neturi galimybių mokėti didesnių algų.
Verslininkai neretai įspėja, kad daugiau pakėlus minimumą, jie bus priversti atleisti darbuotojus. Kita vertus, jie pasisako už nepamokestinamojo pajamų dydžio kėlimą, nes taip nedidėjant jų išlaidoms pakyla darbuotojų gaunamos sumos į rankas.
Darbuotojų atstovai visuomet pasisako už tai, kad MMA būtų keliama kuo daugiau. Ypač, kai šalyje fiksuojama dviženklis kainų augimas. Kai kainos didėja greičiau nei alga, tuomet realios gyventojų pajamos mažėja – už tą pačią sumą pinigų jie gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.
Minimumas ES šalyse skiriasi kartais
Ne visose ES šalyse minimalus atlyginimas nustatomas valdžios priimamu teisės aktu. Kai kuriose šalyse dėl minimalios algos reguliariai derasi darbuotojų ir darbdavių atstovai.
„Eurostat“ duomenimis, II šių metų ketvirtį iš visų ES šalių, kur galioja bendras minimumas, didžiausia MMA buvo Liuksemburge. MMA čia siekia 2313 eurų neatskaičius mokesčių.
Toliau pagal didžiausią MMA rikiuojasi Belgija (1842 eurai), Airija (1775 eurai), Nyderlandai (1756 eurai) ir Vokietija (1744 eurai).
Mažiausia minimali alga yra Bulgarijoje (363 eurai), Latvijoje (500 eurų), Vengrijoje (504 eurai) ir Rumunijoje (515 eurų).
Taigi dabartinė lietuviška MMA yra beveik 2–3 kartus mažesnė už dosniausią minimumą ES ir bent du kartus didesnė, nei mokama Bulgarijoje.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje yra 1780 eurų. Taigi MMA sudaro 41 proc. VDU. Trišalėje taryboje yra ankstesnis sutarimas, kad MMA siektų 45–50 proc. VDU.
Visoje ES fiksuojant rekordinę infliaciją, daugelyje šalių MMA yra didinama.
