Pastarąjį dešimtmetį kalio trąšų rinka kentėjo dėl produkcijos pertekliaus ir žemų kainų. Tačiau dėl sankcijų stojant trąšų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos, kurios sudaro beveik 40 proc. viso pasaulio pasiūlos, šiandien pirkėjai grumiasi dėl krovinių, o ekspertai perspėja apie galimą pasaulinę maisto krizę, rašo „The Financial Times“.
Žaliavų konsultacinės bendrovės „CRU“ duomenimis, Brazilijoje, tikroje žemės ūkio milžinėje, kalio trąšų kaina per praėjusius metus padidėjo 185 proc., ir dabar siekia 1 100 dolerių už toną. Europoje kainos pakilo 240 proc., todėl tona dabar kainuoja 875 eurus.
Kalio karbonatas yra išgaunamos iš požeminių telkinių, susidariusių išgaravus senovės jūroms. Tai mineralas, kuriame gausu vandenyje tirpaus kalio – vienos iš trijų pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų pasėliams auginti. Kadangi kalio karbonatas yra ypatingai svarbus tokių maisto produktų, kaip kukurūzai, soja, ryžiai ir kviečiai, auginimui, staigus pasiūlos nuosmukis gali sumenkinti viso pasaulio derlių.
Gamintojai dabar siekia pasinaudoti išaugusiomis kalio karbonato kainomis ir geopolitine įtampa, kuri sutrikdė nusistovėjusius prekybos srautus ir pabrėžė tiekimo saugumo užtikrinimo svarbą.
Kalnakasybos bendrovė „BHP“ šiuo metu ieško būdų paankstinti jų planuojamą 5,7 mlrd. dolerių vertės projektą „Jansen“. Vakarinėje Kanados dalyje esančioje Saskačevano provincijoje: planuojamą kasyklą jie norėtų atidaryti nebe 2027 m., o 2026 m.
Ši didžiausia pasaulyje kasybos kompanija taip pat pradėjo vykdyti tyrimus dėl antrojo šio projekto plėtros etapo, kuris padvigubintų išgaunamų kalio trąšų kiekį iki 8 mln. tonų per metus.
„Tragiški pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kokie rimti gali būti tiekimo sutrikimai šioje rinkoje, – praeitą mėnesį Majamyje vykusioje konferencijoje savo investuotojams sakė „BHP“ vadovas Mike‘as Henry‘is, – Tai tik patvirtina, kad mūsų sprendimas įsitraukti į potašo gamybą yra teisingas.“
Atidėto 2,5 mlrd. dolerių vertės kalio karbonato kasyklos Amazonėje, kuri būtų didžiausia regione, projekto šalininkai taip pat vėl pradėjo reikalauti suteikti leidimą kasybai. Tiesa, kad gautų visas reikiamas aplinkosaugos licencijas, Brazilijos potašo gavėjai turi susitarti su vietiniais čiabuviais.
„Gavus reikiamą finansavimą, įmonė, idealiu atveju, statybas pradėtų jau šių metų pabaigoje, – teigė Mattas Simpsonas, bendrovės, kuri priklauso investicijų bankui „Forbes & Manhattan“, vadovas. – Jeigu statybos prasidės dar šiemet, potašo gavybą galėtume pradėti po trejų ar ketverių metų.“
O štai mažesnės įmonės šiuo metu renka lėšas, reikalingas pradėti arba pabaigti naujus projektus politiškai stabiliose vietovėse.
Australijoje įsikūrusi bendrovė „Highfield Resources“, planuojanti jau šiemet pradėti potašo gavybos Ispanijoje projekto vystymą, netrukus turėtų gauti 312,5 mln. eurų finansavimą iš Europos bankų konsorciumo. Įmonė jau pradėjo derybas su potencialiais partneriais.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios pastebėjome didelį susidomėjimo šiuo projektu pakitimą“, – sakė generalinis bendrovės direktorius Ignacio Salazaras.
Kitoje Atlanto pusėje, Kanados įmonė „Western Potash“ gavo 85 mln. Kanados dolerių paskolą iš Londone įsikūrusios privačių investicijų grupės „Appian Capital“ ir dabar galės finansuoti savo projekto „Milestone“ plėtrą Saskačevane. O Alternatyvių investicijų rinkoje (AIM) listinguojamos bendrovės „Emmerson“, kuriai priklauso „Khemisset“ projektas Maroke, akcijos per šiuos metus šoktelėjo 30 proc.
„Šiuo metu žvalgybos įmonės visus savo turimus centus išleidžia Volstrite, Toronte ir Londone, bandydami susitarti dėl finansavimo su rizikos fondais, privačių asmeninių kapitalų savininkais ir panašiai“, – teigė Allanas Pickettas, „IHS Markit“ trąšų rinkos analizės vadovas.
Dabartinį kalio karbonato kainų šuolį daugiausia lėmė Baltarusijos negebėjimas patekti į tarptautines rinkas dėl jai skirtų Europos Sąjungos (ES) bei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijų ir tai, kad Lietuva nebeleidžia jai naudotis savo geležinkeliais ir uostu.
A. Picketto teigimu, Baltarusija šiuo metu parduoda apie 5 proc. savo įprasto kalio trąšų kiekio, daugiausia Kinijai. Tiesa, tikėtina, kad jie greitai ras būdą pasinaudoti Rusijai priklausančiais uostais Baltijos jūroje.
„Yra valstybių, kurios mielai pirks iš Baltarusijos. Tada padidės rinkoje esančios apimtys, kainos sumažės ir įtampa atslūgs“, – teigė ekspertas.
Ir nors potašo rinkoje klestėjimo ir nuosmukio laikotarpiai yra įprastas reiškinys dar nuo 7 dešimtmečio, analitikai ir pramonės vadovai mano, kad net kainoms sumažėjus, jos liks didesnės už ilgalaikį vidurkį.
Neseniai Vokietijoje vykusioje konferencijoje įmonės „K+S“ atstovai teigė, kad nauja minimali 500 dolerių už toną kaina yra įmanoma. Nors tai tėra pusė dabartinės momentinės kainos, tokia suma yra dvigubai didesnė už praėjusio dešimtmečio vidutinę kainą.
Pernai paskelbtoje prezentacijoje „BHP“ pranašavo „ateityje įmanomą“ potašo gavybos mastų padidėjimą iki 86 mln. tonų jau 2030 m. Palyginimui, 2020 m. buvo išgauta 76 mln. tonų. Tačiau dabar analitikai abejoja tokiomis prognozėmis, kadangi daugiausia naujų žaliavų buvo tikimasi gauti iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Jeigu šie projektai bus atidėti ar net atšaukti dėl sunkumų gaunant finansavimą, tuomet susidursime su situacija, kai pasiūla ilgą laiką bus sumažėjusi“, – aiškino Humphrey‘us Knightas, pagrindinis kalio karbonato rinkos analitikas įmonėje „CRU“.
Dėl problemų gaunant paskolą, Baltarusijos bendrovė „Slavkaliy“ turėjo sustabdyti vienos savo kasyklų plėtrą, kurioje jau dabar yra išgaunama apie 2 mln. kalio karbonato per metus. Analitikų teigimu, abejonių kyla ir dėl Rusijos bendrovės „Acron“ plėtojamo „Talitsky“ projekto finansavimo.
Nors tokie projektai kaip „Highfield Resources“ vykdomas „Muga“ yra pakankamai maži, todėl neturėtų įtakos pasaulinėms tendencijoms, jie gali subalansuoti pasiūlą ir paklausą regiono mastu.
„Europa supranta, kad jai reikia būti savarankiška, todėl ji pradeda dairytis įvairių projektų“, – teigė I. Salazaras, kurio manymu, „Mugoje“ kasmet galėtų būti išgaunama apie milijoną tonų potašo. Tai maždaug trečdalis Europos importuojamo potašo iš Rusijos ir Baltarusijos.
Karas Ukrainoje pabrėžė savarankiškumo poreikį ir Brazilijoje. Ši šalis yra didžiausia trąšų pirkėja pasaulyje, importuojanti apie 85 proc. reikalingų žaliavų.
Toronto akcijų biržoje listinguojama Brazilijos kalio trąšų gamintoja „Verde Agritech“ skelbia apie didinamus gamybos mastus. Tuo metu Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro siekia atverti čiabuvių užimamas Amazonės atogrąžų miškų teritorijas potašo gavybai. Tai kelia didelį aplinkosaugininkų pasipiktinimą.
H. Knightas teigia, kad dabartinė krizė paaiškina tokį optimistišką „BHP“ požiūrį į jų vykdomą „Jansen“ projektą, kuris per metus galėtų išgauti 16–17 mln. tonų kalio karbonato.
„Tačiau rinkos prognozėse skamba ir perspėjimai dėl galimų rizikų… Pirmiausia, vargu, kad Rusija ir Baltarusija iš rinkos išeina visam laikui, – svarstė H. Knightas, – Tai pagrindinis dalykas, kuris gali labai greitai pasikeisti.“
Tačiau artimiausiu metu bus sunku pakeisti Rusijos ir Baltarusijos produkciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma patrauklių potašo telkinių jau buvo kasami Kinijos skatinamo prekių bumo metu 2000-ųjų pradžioje.
„Pasiūla visuomet reaguoja į aukštą kainą. Taip jau buvo nutikę. Būtent dėl to rinka tokį ilgą laiką buvo sustingusi, – aiškina vyriausiasis „BHP“ ekonomistas Huwas McKay‘us, – Tačiau paklausai augant, situacija pradeda gerėti. Štai čia esame dabar – naujo ciklo pradžioje. Tiesa, be daugybės patrauklių galimybių, egzistuojančių šioje pramonėje.“
